Menai

Pir­mas kar­tas su me­nu

SI­MO­NA SI­DE­RE­VI­ČIŪ­TĖ Šian­dien, kaip nie­kad, esa­me įga­vę pui­kią for­mą gin­ti me­ną nuo klau­si­mo, ku­rio per­smelk­tos vi­sos ki­tos gy­ve­ni­mo sri­tys, – ko­kią nau­dą gau­siu? Net ir prag­ma­tiš­ko­ji Va­ka­rų vi­suo­me­nė ne­drą­siai ieš­ko prak­tiš­ko me­no pri­tai­ky­mo, o me­ni­nin­ko fi­gū­ra taip ir li­ko vi­suo­me­nės pa­ri­by­je – ne­la­bai su­pras­tas ap­lin­ki­nių, bet ir ne­la­bai to sie­kian­tis.

You are ly­ing. I don’t be­lie­ve you

Su „Nar­ci­zo“ re­ži­sie­re DO­VI­LE GA­SIŪ­NAI­TE* kal­ba­si Edu­ar­das Šmi­tas Per­klau­siu­si Edu­ar­do po­kal­bį su Do­vi­le Ga­siū­nai­te su­pra­tau, kad vei­kiau­siai pa­da­ry­siu ne tai, ko iš ma­nęs ti­ki­ma­si. Man sa­kė, kad tai po­kal­bis apie fil­mą „Nar­ci­zas“ ir ap­skri­tai apie ki­ną. „Nar­ci­zą“ bu­vau ma­čiu­si, tad bu­vo smal­su.

Vieno paveikslo iššūkis

Baigėsi paskutinis pa­veiks­lo interpretacijos kon­kur­so „Dvie­se su paveikslu“ eta­pas. Šį kartą Mo­dernaus me­no centro prizas – nau­jas ir pui­kus Kosto De­reš­ke­vi­čiaus al­bumas – atitenka Ves­tai Ado­mai­tienei. Ne­lai­mė­ju­sius, tačiau įdo­mius kon­kur­sui atsiųstus teks­tus publikuojame in­ter­ne­ti­nia­me kon­kurso pus­la­py­je blo­gas­.­sa­te­nai.­lt­/kon­kur­sas.

Ka­ted­ra vs „Ka­ted­ra“

MATAS GRUBLIAUSKAS Ne­si­ry­šiu liaup­sin­ti ar ko­ne­veik­ti Os­ka­ro Kor­šu­no­vo at­sta­ty­tos „Ka­ted­ros“. Pa­siū­ly­siu nu­ei­ti. O pats lei­siu sau pa­kal­bė­ti apie bū­tent šio pa­sta­ty­mo fe­no­me­ną. Ma­nau, kad Kor­šu­no­vo „Ka­ted­ra“ – ypač in­ter­teks­tu­a­lus spek­tak­lis. Jis ne tik su­griau­na „ket­vir­tą­ją sie­ną“, bet ir žen­gia to­liau

Ne­ži­no­mas knyg­ri­šys

RŪ­TA TAU­KI­NAI­TY­TĖ-NAR­BU­TIE­NĖ Knyg­ri­šys Zig­mas Ma­la­šaus­kas ne­ži­no­mas dėl ke­lių as­pek­tų. Jį sa­vo mo­nog­ra­fi­jo­se mi­nė­jo Gied­rė Jan­ke­vi­čiū­tė ir Le­o­nas Gu­dai­tis, ta­čiau jo veik­la iki šiol ne­bu­vo nei ty­ri­nė­ta, nei ap­ra­šy­ta. Jis dir­bo knyg­ri­šiu ir su di­de­liu už­si­de­gi­mu pro­pa­ga­vo me­ni­nę knyg­ri­šys­tę Kau­ne ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je

Rimo Tumino „Dė­dė Va­nia“ Lon­do­no kri­ti­kų aki­mis

Jev­ge­ni­jaus Vach­tan­go­vo te­at­re Mask­vo­je Ri­mo Tu­mi­no re­ži­suo­tas spek­tak­lis „Dė­dė Va­nia“ lap­kri­čio 5–10 die­no­mis bu­vo še­šis kar­tus pa­ro­dy­tas Lon­do­no Noëlio Co­war­do te­at­re – tai pro­gra­mos „Ru­sų se­zo­nai Vest En­de“ ren­gi­nys, įvy­kęs pro­diu­se­rės Ok­sa­nos Nem­čiuk ir ke­lis Vest En­do te­at­rus val­dan­čio se­ro Ca­me­ro­no Mac­kin­tos­ho ini­cia­ty­va. Lon­do­no spau­da spek­tak­lį pa­ly­dė­jo gau­sio­mis re­cen­zi­jo­mis – ke­le­tą jų siū­lo­me „Šiau­rės At­ėnų“ skai­ty­to­jams.

Ne­ma­lo­nu žiū­rė­ti. Ar spek­tak­lis pra­stas?

MO­NI­KA JA­ŠINS­KAI­TĖ Ar ka­da nors prie kū­ri­nio – pa­veiks­lo ar skulp­tū­ros – esa­te pra­lei­dę sep­ty­nias­de­šimt mi­nu­čių vi­są­laik jį ste­bė­da­mi? Pri­si­pa­žin­siu, ma­no re­kor­das – dvi­de­šimt. Ne­sa­kau, kad per dvi­de­šimt mi­nu­čių įžvel­giau vi­sas ga­li­mas jo pras­mes.

Vie­no pa­veiks­lo iš­šū­kis

„Šiau­rės At­ėnų“ kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas – bai­gia­si. Kvie­čia­me jus įsi­žiū­rė­ti į pas­ku­ti­nį kon­kur­so pa­veiks­lą iš Mo­der­naus me­no cen­tro ko­lek­ci­jos. Šį kar­tą – Gin­ta­ro Zna­mie­row­skio pa­veiks­las „Šiuo­lai­ki­nio me­no cen­tras“.

Tur­ne­rio premija 2012

RY­TIS RA­DA­VI­ČIUS J. M. W. Tur­ne­ris bu­vo iš­ki­liau­sias an­glų dai­li­nin­kas. Pir­mo­je XIX am­žiaus pu­sė­je jo pui­kiai nu­ta­py­tus, bet įpras­tus pei­za­žus pra­dė­jo keis­ti vos ne iki abst­rak­to iš­blu­kin­ti vaiz­dai, ku­rių ta­da dar nie­kas ne­va­di­no im­pre­sio­niz­mu ir ne­daug kas su­pra­to.

Vieno paveikslo iššūkis

Bai­gė­si dar vie­nas, prieš­pas­ku­ti­nis, pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­so „Dvie­se su pa­veiks­lu“ eta­pas. Šį kar­tą Mo­der­naus me­no cen­tro pri­zas – nau­jas ir pui­kus Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus al­bu­mas – ati­ten­ka Jo­nui Ki­ri­liaus­kui už teks­tą „Apie rau­do­nas kel­nes ir nuo­tai­ką“.