Menai
Totalitarizmo dekonstrukcija skambant Prokofjevui
Žiūrėjau antrąjį premjerinį „Eugenijaus Onegino“ spektaklį (pirmieji su Grigorijumi Gladijumi buvo tikrai vienetiniai). Artėjo Naujieji, Rusų dramos teatro fojė eglutės buvo papuoštos burbulais.
XXI a. teatro pelnymasis iš Vaižganto XIX a. žmonelių
Pastaruoju metu įvairiai auditorijai užduodami klausimai apie lietuvių autorių kūrinius nacionaliniame teatre sulaukia pritariamų atsakymų.
Bonjour, ankštas didžiųjų smulkmenų ir jubiliejų pasauli!
Jau seniai teko pastebėti neįtikėtiną lietuvių prielankumą prancūziškajai kultūrai. Į mūsų kalbą verčiama nemenka dalis knygų, kurių pavadinimuose ar aprašymuose pamatysite žodžius „prancūziška“, „prancūziškas“, „Paryžius“
Šeši performansai (2)
Pabaiga. Pradžia Nr. 5 4 Vidaus ritinys Interior Scroll Carolee Schneemann priartėja prie ilgo stalo nešina dviem marškomis. Nusirengia, įsivynioja į paklodę ir užlipa ant stalo. Pranešusi, kad žiūrovams skaitys iš savo knygos „Cézanne, She Was a Great Painter“, nusimeta maršką, pasilikdama prikyštę, ir kūną bei veidą ištepa tamsiais dažais. Laikydama knygą ir balsu skaitydama, grakščiai imituoja tapytojo modelio vertas…
Sinekdocha, Philipas
Philipas Seymouras Hoffmanas gulėjo vonios kambaryje. Rankoje tebebuvo švirkštas. Žinia atskriejo it plyta veidan. Hoffmano būtis kino pasaulyje buvo kažkas stabilaus… Jis dirbo daug, ir buvo gera žinoti, kad po poros mėnesių vėl pamatysime naują meistro filmą. O paskui dar vieną. Ir išėję iš kino teatro, sustoję rateliu rūkysime ir liaupsinsime būtent jo vaidybą. Ir visa tai baigėsi sekmadienį, jam…
Bežodis kalbėjimas: „(Ne)savo noru“
Prieš mano akis – apžvalginis kazusas. Nuostabu kine keliauti po bendruomenes ir istorijas, tačiau šiuo metu jaučiuosi it kultūrinė vujaristė. „(Ne)savo noru“ (Fill the Void), naujasis režisierės Ramos Burshtein filmas, rodytas 2013 m. „Kino pavasaryje“, yra neatsiejamai susijęs su religiniu ir konvenciniu Izraeliu, kurį aš tegaliu vertinti kaip pašalinė stebėtoja. Visgi, nors filmo veiksmas vyksta ultraortodoksų žydų bendruomenėje Tel Avive,…
Šeši performansai
1 Man patinka Amerika ir aš patinku Amerikai I Like America and America Likes Me Josephui Beuysui labai patiko Amerika. Mitologija, istorija, na ir galbūt kultūra. Todėl 1974 metais jis nuskrido į Niujorką, net neapsidairęs ir nepamatęs Laisvės statulos, greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į René Blocko galeriją Vakarų Brodvėjuje 409, užsidarė, susivyniojęs į tokį keistą audeklą, tartum mumijos, ir…
Persivalgymas
29 dienas ir 22 valandas savo gyvenimo praleidau žiūrėdama amerikiečių serialus. Taip man praneša interneto puslapis, greitai suskaičiuojantis visų mano peržiūrėtų serijų sudėtinę trukmę. Šio puslapio paskirtis nėra apipilti žiūrovą šaltu dušu ar nubaidyti nuo ekrano atgal į gamtą. Kiekviena papildoma pražiūrėta valanda čia gerbiama ir gerbiamas tavo atsidavimas, ypač jeigu jis turi tam tikrą nesaikingą nevaržomo nuolaidžiavimo savo silpnybei…
Miltinis savo teatrą tebegina ragais
Esu nustebinta (o paskui pradėjau žavėtis), kiek Juozui Miltiniui Panevėžyje tebeatnašaujama: nuvažiavus žiūrėti Antono Čechovo „Žuvėdros“ premjeros teatro darbuotojas (net ne artistas) tuoj pasiūlė prieiti prie Miltinio skulptūros: ar esu atkreipusi dėmesį, kad Miltinis skulptoriaus pavaizduotas su ragiukais? Nebuvau pastebėjusi, bet dabar man buvo parodyta: skulptorius Regimantas Midvikis teatro korifėjaus veidą iškalė taip, kad primena 7–9 dešimtmečiuose skaptuotus lietuviškus velnius,…
Tai, ką žino jos
Pirmas Kalėdų šeštadienio džiaugsmas – nueiti į kiną ir rasti pilną salę. Valio. Antras savaitės džiaugsmas – nueiti pasižiūrėti naujausio Woody Alleno filmo ir likti sužavėtai. Dukart „valio“. Esu puikios formos – dabar jau esu dvasiškai pasiruošusi tam, kas dar liko iš švenčių. Kalbant apie pirmąjį džiaugsmą, man tiesiog patinka įsitikinti, kad yra žiūrovų, kurie netgi pajudina užpakalį, kad pasimėgautų…
