Menai

DALIUS JONKUS

Apie kosmoso raišką teatre: estetinė patirtis ir mokslinė analizė

Pažiūrėjęs Nacionaliniame dramos teatre įvykusią spektaklio „Kosmosas+“ premjerą likau nusivylęs. Po spektaklio bandžiau apmąstyti šio spektaklio nesėkmės priežastis.

LAURYNAS KATKUS

Santa Marius

Pokomunistinį laiką Marius Ivaškevičius praleido miegodamas – tik ne giliojoje, o REM fazėje, nes intensyviai sapnavo. Ivaškevičiaus sapnai buvo ryškūs, mįslingi, kartais grėsmingi, bet nekošmariški; niekada – rožiniai. Dar vienas ypatingas jų bruožas – tai buvo, jei taip galima vadinti, aktualūs sapnai. Lietuvos tapatybės pradmenys, senovės baltai ar Mindaugas sapnuoti pirmojo nepriklausomo dešimtmečio apsakymuose ir romanuose, vėliau sapnuose įsikūrė mūsų…

ENRIKA STRIOGAITĖ

Apie parodą, piarą ir andergraundą, ir tai, ko norisi

Norėčiau parašyti apie vieno ryškiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Gintauto Velykio parodą „DEperSONALIZACIJA“, pamatytą Kauno menininkų namuose,

PAULINA DRĖGVAITĖ

Kai Ginsbergas dar nestaugė

Aš ilgai laukiau šito filmo – žvilgsnio į Jacką Kerouacą, Alleną Ginsbergą ir Williamą S. Burroughsą, dar nesustaugusius nuogų kąsnių kelyje link tobulybės. Režisieriaus Johno Krokido debiutinis filmas „Nužudyk tuos, kuriuos myli“, šiemet rodomas „Kino pavasaryje“, – būtent apie tai: bytnikų jaunystę. Fone – žmogžudystė. Istorija prasideda penktojo dešimtmečio Amerikoje: Europoje tebesiaučiant karui, jaunasis Allenas Ginsbergas (akt. Daniel Radcliffe) atvyksta…

MIKALOJUS VILUTIS

Repšys kairėj ir dešinėj

Repšys._m

„Kairėj–dešinėj“ atidaryta Repšio paroda. Iki kovo 29 dienos. Buvau užsidaręs savame pasaulyje, nuėjau į parodos atidarymą ir patekau į Repšio pasaulį. Aldutė, duktė mano, aktorė, aplankė parodą ir sakė man, kad paroda jai labai patiko, tik ji nežino kodėl. O aš žinau. Todėl, kad man gera Repšio pasaulyje, kuris prasideda nuo jo paties, nuo jo paveikslų ir baigiasi žmonėmis, kurie…

RIMA POCIŪTĖ

Ar tvirtos barikados iš aksominių teatro kėdžių

barikados. d. matvejevo foto_m

Ilgokai svarsčiau, ar turėčiau apskritai rašyti apie „Barikadas“, spektaklį, vaidinamą Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje, – jo premjera įvyko prieš mėnesį ir jis reklamuojamas kaip pirmiausia latvio režisieriaus Valterio Silio spektaklis. Aš nemanau, kad reikia rimtai kibti analizuoti spektaklius, kurių pati analizė galima tik padarius esmines išlygas (yra olimpiada ir parolimpiada ir pan.). O šiuo atveju kaip tik juk ir…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Keli pamąstymai apie OKT „Žuvėdrą“

Žmonės stebisi: kodėl vėl „Žuvėdra“, kodėl vėl „Vyšnių sodas“, kodėl vėl „Trys seserys“? Mažiau stebisi, kai vėl „Hamletas“, vėl „Karalius Lyras“, vėl „Otelas“. O aš, mačiusi mažiausiai dešimt „Žuvėdrų“, visiškai nesistebiu, kad vėl – ir einu į naują spektaklį kaip į susitikimą su senais draugais, kuriuos jau, regis, neblogai pažįstu. Bet eina laikas, tie „draugai“ keičia gyvenamąsias vietas, aplinką, kinta…

EDVARDAS ŠUMILA

Visada stengiausi tave išklausyti

Klausant Wolfgango Rihmo (g. 1952) muzikos apninka dvejopos mintys. Kartais atrodo, kad kompozitoriaus stilius perdėm įmantrus, taip pat kad jo muzika apeliuoja į klausytojui patogią, seną, bet gają vokiečių romantizmo paradigmą. Sėdėdamas salėje tarsi esi nuolat verčiamas pasiduoti flirtui su kultūrine praeitimi. Jautiesi vedžiojamas už nosies; panašu į tai, ką Frankfurto mokyklos sociologai vadino klaidinga sąmone, – muzika atrodo tyčiomis…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Milijonas dolerių Nebraskoje

a23m

Griūvanti, tuščia, trupanti Amerika. Nespalvota ir nuostabiai graži. Naujojo Alexanderio Payne’o („Apie Šmitą“, „Paveldėtojai“) filmo „Nebraska“, šiemet figūruojančio „Kino pavasario“ programoje, šalis – paraščių Amerika. Ir žmonės, paprastai liekantys už jos mito ribų. Vudis Grantas (akt. Bruce Dern) žūtbūtinai nori nukakti į Linkolno miestą Nebraskoje, kur, pasak neseniai gauto laiško, jo laukia milijonas dolerių. Jis nori pikapo, nesvarbu, kad nebegali…

AURELIJA AUŠKALNYTĖ

Žmogus žmogui – žmogus, o vilkas vilkui – vilkas

Šiuo metu kino teatruose sukasi net du kritikų ypač išliaupsinti ir ką tik oskaruoti filmai – „12 vergovės metų“ (rež. Steve McQueen) ir „Volstrito vilkas“ (rež. Martin Scorsese). Petys į petį kasdien jie grumiasi dėl žiūrovų dėmesio, uosto vienas kito tvaiką, sklindantį iš gretimų kino salių, ir nežino, kokia kalba kalbėtis, – tokie jie abu skirtingi. Tik paprastas žmogus apie…