Menai
Trise laiko griaučiuose
Arturo Bukausko paroda masina galimybe iš kolektyvinio sąmonės lauko įvaizdinti tai, ko niekas nėra matęs. Visi mes patyrėjai ir kūrėjai, tarsi lęšiai skirtingai laužiantys į mus krintančią bendro lauko idėjų šviesą.
Poetinio teksto autorystės atitaisymas
Ta klaida ir kartu per ją giesmės „Kur giria žaliuoja“ sėkmė siejama su 1980 m. Dainų švente. Netuščiažodžiauju, žodžiai „klaida“, „ypatinga laimė“ bus teisingi ir prasmingi.
Dūžiai
Kristinos Švenčionytės paroda „Plyšys“ [...] Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose duris lankytojams atvėrė sausio 19-ąją, bet nuvykti į lietingą ir vėjuotą Klaipėdą ir nušlepsėti į parodą prisiruošiu tik pirmąjį vasario savaitgalį.
Suradusi savo namus
Pasak menotyrininkų, Didelytės kūryboje vyrauja metaforiški žmogaus būties ir vidinių būsenų vaizdai, lietuvių mitologijos, etnografijos, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos – tremties ir rezistencijos tema. Buvo ir krikščioniškų simbolių.
Vidutinybių kultai
…naujausi dokumentiniai serialai „Meilė laimėjo: deivės motinos kultas“ (Love Has Won: The Cult of Mother God) ir „Ištrūkstant iš liepsnos dvynių kulto“ (Escaping Twin Flames) parodo, kad pavojingos kontroliuojančios grupuotės ir joms vadovaujantys šarlatanai verbuodami naujas aukas vis sėkmingiau pasitelkia informacines technologijas…
Iš bloknoto (44)
Gera ir jauku buvo iš arčiau pažindintis su Žibuntu Mikšiu gerai įkurdintoje ekspozicijoje Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Paroda prasmingai pavadinta paties Mikšio žodžiais „Kad būt sugrįžtama“.
Pasiklydę laiko labirinte
Jau „Pietų parkas“ parodijavo „Disney“ multivisatų fetišą kaip tingaus scenarijų rašymo ir idėjų bado derinį, tačiau šios populiariosios kultūros popuri krūvelėje blizga vienas net išrankiausių žiūrovų dėmesio vertas grynuolis – kritikų ypač gerai įvertintas serialas „Lokis“ (2021–2023)…
Vilniaus bažnytinė muzika šiandien
Pirmosios krikščionių religinės bendruomenės Vilniuje atsirado XIII a. pab., tai buvo ortodoksų ir katalikų atstovai, kurį laiką gyvenę skirtingose miesto pusėse. Vėliau miestui plečiantis atskirų rajonų ribos ėmė mažėti ir nykti…
Vilnius mūsų. Ir jūsų
Asmeniškai gal tik pakilnočiau antakius (ir tokiu būdu išreikščiau šiokią tokią nuostabėlę) dėl Vilniaus daugiakultūriškumo (o ir daugiatautiškumo) sureikšminimo. Mat daugelis Europos miestų (ypač didmiesčių) yra tokie. Nekalbant apie tolimuosius Londoną, Paryžių, Marselį, Veneciją ar Amsterdamą, pirštu galima besti į ne taip toli esančius Gdanską ar Rygą.
Kristinos Norvilaitės Vilniaus jausmas
„Aš esu Vilniaus ir Vilnius yra mano“, – pakylėtai užsirašiau feisbuke prieš keliolika metų. Šis naivus užrašas atspindėjo tuometinę romantinę mano jauseną – vilnietės, gimusios Tyzenhauzų ligoninėje, vaikystę praleidusios Dzeržinskio (dabar Kalvarijų) gatvėje, gyvenusios ir Vilniaus periferijoje, ir centre, ir naujuosiuose rajonuose. Prieš keletą metų atėjo suvokimas, kad Vilnių jau galiu ramiai atiduoti, paleisti, palikti. Dezertyruoti iš jo be…
