Menai
Kauno kino festivalio dantys
Prieš gerą savaitę iškrito atskilusi pusė danties. Su kąsniu burnoje staiga pajutau kažką kietą, lyg mažą akmenuką ar dar kažką, turėjau vilties, kad dar kažką, ne dantį, kurie skilti ir kristi pradėjo gal prieš dvidešimt metų. Deja – dantis, su kiekvienu prisimenu kadais, žalioje jaunystėje, matytą filmą „Legenda apie Narajamą“ (be dantų likusius senolius išveždavo į Narajamos kalną, dantys buvo…
Sapnas
Pradėjau vaikščioti į teatrą – į studentų spektaklius. Nors gal tik studentų spektaklius apskritai ir verta žiūrėti, juk jie – vadinamoji teatro perspektyva: idėjų katilas, progresyvus mąstymas, stilistinės užuomazgos. Ir šiaip – toji intymi tamsa, kai prieš spektaklį užgesinamos šviesos ir visi nuščiūva. Tas nieko bendra neturinčiųjų bendrystės jausmas. Tarsi visi būtume kas sau, su savimi ir labai saugioje aplinkoje…
Simas
Simas yra skulptorius Mindaugas Navakas. Jo paroda, kuri gimdo mintis, buvo Nacionalinėje dailės galerijoje. Dar prieš parodos atidarymą pamačiau jo darbus pro autobuso 4G langą. Tuos, kurie galerijos kieme. Supratau, kad tas, kuris pavadino lietuvius paskutiniais Europos laukiniais, buvo teisus. Pirmą kartą gyvenime patyriau pasididžiavimą savo tauta ir džiaugsmą, kad kultūra manęs, lietuvio, dar galutinai neuždusino ir aš dar nesu…
Meistrai dvidešimt ketvirtame name
Kalinausko 24. O aš visą paieškų laiką maniau, kad dvidešimt penki, ir vis besisukiodama aplink dvidešimt ketvirtąjį niekaip nesupratau, kodėl namo, kuriame yra paroda, niekur nėra. Visų iš eilės klausinėjau, kur Kalinausko 25, tokio nėra, tačiau atsakymas, kurį tegavau, buvo rasta obuolių krūva – obuolių, kurių neskaičiavau. Ruduo, paėmiau porą. Vis vien parodos jau neradau. Šiaip ar taip, kažkodėl po…
Apie karščiuojančią sąmonę
Kaip elgiasi karštinės kamuojamas žmogus? Atsigula į lovą, šaukiasi gydytojų, blaškosi po savo šešių kvadratinių metrų pusrūsį? O gal sėdasi į savo geltoną taksi automobilį, užkuria variklį, įjungia skaitiklį, paleidžia Bernardo Herrmanno paskutinį filmui kurtą garso takelį ir išjuda į naktines nei miegančio, nei būdraujančio Niujorko, miesto somnambulo, gatves? Taip, šis žmogus galėtų taip pasielgti, ypač jei jis yra filmo…
Istorijos, priešistorės
Įdomus, subtiliai nenusakomas jausmas užėjus į Nacionalinės dailės galerijos salę, kurioje eksponuojami skulptoriaus Mindaugo Navako darbai – štai dėl to, rodos, menininkas ir dirba – savaitėm, mėnesiais, metais, metų metais, – kad taip kas nors kada nors užeitų ir pasijustų kaip priešistoriniam paleolito laike, kur kūriniai, tvyrantys baltoje parodų salėje lyg kokios kosminės fosilijos, (ne)atpažįstami objektai, kuriantys asociacijas. Pirmi žodžiai,…
Gebėjimas svajoti
Epizodai paskutiniam filmui. Režisierius Almantas Grikevičius. Sudarė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Aurimas Švedas. V.: Meno avilys, Vaga, 2013. 283 p.
Kančia Akropolio papėdėje
Vasara kino teatre – pavojinga. Jeigu neužspringai „Transformeriais“, netyčiom atsidursi privalomosiose vasarinėse komedijose ir miuzikluose. Rugpjūtį Lietuvos kino teatrus pasieks potenciali šio fenomeno atsvara – Hosseino Amini režisūrinis debiutas „Apsimetėlis, sukčius ir dama“ (The Two Faces of January). Kino mėgėjams Amini žinomas kaip gabus scenaristas, išgarsėjęs kultiniu 2011 m. filmu su Ryanu Goslingu „Važiuok“. Paskui buvo ne toks sėkmingas „Snieguolė…
Avrahamo paveikslai ir jo Alina
Kartais nutinka ir taip: atsisėdi parašyti apie parodą, bet galvoje įkyriai sukasi su ja net nesusijęs koks nors nutikimas arba mintys, jau tiek atsiplėšusios nuo matyto vaizdo, kad ieškoti kokių nors sąsajų – beprasmiška. Norisi tik išsitraukti dūdelę ir taip sau pasigroti. Kažkas panašaus atsitiko ir dabar, tik šįkart aiškiai žinau, kas viską taip „permušė“. Love story. Paprasta, nuoširdi ir…
Teatralizuoti dyvų dyvai pagal Donelaitį
Būdama studentė nustebau, kai išgirdau, kad vilniečiai sako: per Dainų šventę išvažiuoju iš Vilniaus – baisus miestas, kai toks šurmulynas ir „bliovimas“ visur. Man tai buvo naujiena. Įsivaizdavau, kad visiems smagu, kai svečių privažiuoja, ir Vilnius tampa panašus į Rygą, kur didelė dalis tautos – tame viename savo didmiestyje. Kiek lietuvių vis dar atvažiuoja į Vilnių vos keletą kartų per…
