Menai
Pritrenkiantis Zenonas Bulgakovas
Kalbėti apie vyresnės kartos fotomenininkus paprastai yra palyginti lengva. Sutkus, Žvirgždas, Rakauskas, Kunčius ir visas sąrašas jau nutrintų pavardžių, kurias drauge su jų darbais šiandien galima gliaudyti kaip kokias saulėgrąžas, ir viskas ten aišku, viskas jau pasakyta tiek autorių, tiek žiūrovų, tiek visų įmanomų žinovų. Kartais pasiknaisioti Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių sąraše gali būti visai smagu. Susirandi patinkančią pavardę, atsidarai…
Kodėl laikrodžiai stoja?
Parodoje „Platus kampas. Laiko limitas“ galerijoje „Arka“ mano laikrodis po daug laiko vėl ėmė tiksėti ir netgi skubėti, nors apskritai dažniau atkreipiu dėmesį ne į savo laikrodį, kuris guli numestas kažkur giliai krepšyje, bet į kitų žmonių laikrodžius. Štai Andris Vitolinis kaip tik ir nutapė tokį vieną, parodos plakate rodantį 20 valandų 14 minučių, tarsi tapyti laikrodį nebūtų vienas iš…
Užkalbėjimas verbatimu Saulės mieste
Įsivaizduokite – švelnių pastelinių spalvų pavasario vakarą Šiaulių pagrindinės gatvės viduryje dėmesį patraukia užrašas didžiulėmis raidėmis: „Gražuolės“. Turėtų juk susidomėję subėgti – dėl skirtingų priežasčių, bet visi: vyrai ir moterys. Aš buvau prie Šiaulių dramos teatro prieigų likus mažiau nei pusvalandžiui iki spektaklio pradžios (balandžio 4 d. įvyko spektaklio minėtu pavadinimu, režisuoto Agnės Dilytės, premjera) ir buvau nustebusi, dar nematydama…
Sunku būti Dievu, arba Totalinė Aleksejaus Germano vizija
1968 metais Europoje kaktomuša susidūrė dvi priešingos mąstymo kryptys, kurių vienintelis panašumas buvo brutalios
Ji
Teodoras (akt. Joaquin Phoenix) kasdien rašo laiškus. Meilės prisipažinimus, atsiprašymus, pasveikinimus. Ne savo, o kitų mylimiesiems. Jis dirba spalvingai dekoruotoje kontoroje ir visądien ieško tinkamų žodžių kitų žmonių jausmams išreikšti. Tokia jo profesija. Pabaigęs darbus Teodoras susilieja su milžiniška netolimos ateities Los Andželo žmonių minia ir, įsikišęs mažą ausinytę, bendrauja su virtualiu asistentu: tikrina paštą, žiūri nuotraukas, klausosi melancholiškos muzikos.…
100 metų
Berlyno Neue Nationalgalerie (Naujoji nacionalinė galerija) buvo atidaryta 1968 m. „Naująja“ galerija pavadinta norint atskirti ją nuo rytuose už Berlyno sienos likusios Nacionalinės galerijos ir pabrėžti parodų kryptį – modernus XX a. menas. Šių dviejų Berlyno galerijų tarpusavio santykį galima palyginti su Londono Tate Modern ir Tate Britain galerijomis. Turtingoje galerijos kolekcijoje yra Gerhardo Richterio, Anselmo Kieferio, Ernsto Ludwigo Kirchnerio,…
SWIM
Galvoju apie parodą. Tai nesibaigiantis šlifavimas ir sprendimų ieškojimas. Net ir tuomet, kai miegi. Kaip visada, galutinė kokybė priklauso nuo suvedimo. Tai ir nulems, kiek paroda bus naivus įvairių meistrysčių montažas ir kiek ji taps vientisu lydiniu. Ši įsivaizduojama struktūra primena monetų lydinį. Tai vienas iš stebuklingu būdu man pavykusių daiktų. Man pačiam jis tapo mitu, apgaubtu nepakartojamumo ir mistikos…
„Kino pavasario“ daigų sąrašas
Pagaliau ir į mūsų kraštus atkeliavo pavasaris – katinai po langais vis dažniau kalbina vienas kitą suglaudę kaktas, anksti rytais senukai išeina pasivaikščioti palei upę, nuogi medžiai siuvasi drabužius pas visokius ten medžių dizainerius, o paaugliai paauglinasi tiesiog troleibusų stotelėse. Visiems jau įprasta, kad pavasariniai vėjai į Vilnių kiekvienais metais atpučia ir vieną respektabiliausių Lietuvoje filmų fiestų – „Kino pavasarį“.…
Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių
Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai smalsaus proto čiuptuvai pradės slysti kūrinio paviršiumi iki neišmatuojamų prasmės gelmių, drįstu konstatuoti, kad laikas yra labiausiai tyrinėjamas ir mažiausiai ištirtas, gausiai vaizduojamas, bet išsamiai neatskleistas.…
Importuota kosmoso enciklopedija
Danišką ir lietuvišką „Kosmosą+“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje kūrę menininkai suteikė progą patikrinti postdraminio teatro teoriją praktikoje. Teatro meno vadovas Audronis Liuga žadėjo šiuo spektakliu-iššūkiu supurtyti Lietuvos teatro pamatus. Mat mūsų kūrėjai niekaip neprisiruošia maištauti prieš dramą, nė už ką neatsisako vaidybos kaip vaidybos, dėl to lietuvių teatras atrodo kone anachroniškas, palyginti su tomis įdomybėmis, kurios jau ne vieną…
