Menai

EGLĖ VITKUTĖ, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Grindys. Jas Eglės Vitkutės fotografijoje „Francesco Manetti | Adolf Hitler“ pastebėjau pirmiausiai…

AIRA LEONIDOVNA

Dingę ir esantys Vilniaus edenai

Vieną šaltą pirmadienio vakarą (sausio 19 d.) gan neįprastai pasivaikščiojau po Vilnių – kartu su dar 200–300 žmonių. Ne, tai nebuvo eitynės su politine potekste, prasidėjusios mitingu prie Seimo. Pastaraisiais metais kaip varnų pulkai danguje virš Šv. Jonų bažnyčios pasklinda keliašimtinės grupės smalsių žmonių ir tyrinėja miestą. Ieško to, ko dažnai nesimato plika akimi. Čia ir buvo vienas iš tų…

AINĖ JACYTĖ

Spalvotosios kaladėlių visatos

Ko gero, vaikystėje visi esame bandę dėlioti koliažus – skirtingas formas, spalvas, faktūras jungdami į visumą, atspindinčią transformuotą realybę. Koliažo žanras šiuolaikiniame mene nėra populiarus, manau, dėl to, kad jį suvaldyti gana sunku. Visų pirma, kurdamas koliažą, menininkas privalo jausti, kaip plokštumoje išdėlioti pasirinktus elementus, kad jie atgytų, pasakodami naują, iš skirtingų dėmenų sukomponuotą istoriją. Svarbūs išlieka spalviniai sprendimai, kompozicija,…

JUSTINA ELTERMANAS

Adieu l’amour

Ne visi filmai, apie kuriuos kalba pažįstami ir nepažįstami žmonės, verti jūsų laiko. Tačiau Davido Fincherio filmai visada būna tokie aktualūs, kad bet koks bandymas išvengti kalbų ar minčių apie naujausią jo darbą sutriuškinamas. Niekas negalės paneigti, kad po Jeano-Luco Godard’o „Sudie, kalba“ lieka vidinė suirutė, kuri, žingsniuojant iš salės, o galiausiai patekus į šaltą žiemos orą, ima šiek tiek…

Du žvilgsniai

m''Introspekcija'',medis,_drobe,_akrilas_190x140x50cm_2012

Tapybą Povilas Ramanauskas suvokia kaip erdvės kūrimą drobėje. Tapant vyksta savianalizės procesas, intuityviai išplaukia prisiminimai ir pasąmonėje glūdintys keisti vaizdiniai. Anot menininko, iš tikrųjų tapyba turėtų būti suvokiama kaip „tarpas“ ar „plyšys“ tarp realaus ir nerealaus. Tapybos raiškos galimybėmis jis neapsiriboja, jį domina tarpdiscipliniškumas, kitos medijos: videomenas, instaliacija, skulptūra, fotografija. Tapybą perkeldamas į tūrinius objektus, kūrėjas akcentuoja šviesos svarbą. Menininkė…

AINĖ JACYTĖ

Trikdantis Aliutės Mečys realizmas

Vilniaus dailės akademijos vidiniame kieme kabo Konstantino Bogdano kūrinys „Lenta“. Joje parašyta: „Dailininkas. Negarsus. Neįvertintas. Užmirštas.“ Prisiminiau šį darbą, pagalvojusi apie menininkę Aliutę Mečys (1943–2013). Įdomu, kiek žmonių, išgirdę šį vardą, pasakytų: „Aš ją žinau.“ Manau, nedaug. Aliutė nėra pamiršta, veikiau ji – neįvertinta, dar neatrasta. Žvarboką penktadienio vakarą Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, buvo atvertos durys į šios unikalios…

IEVA GUDMONAITĖ

Sapnas

„Gyvenimas – tai sapnas!“ – garsiai šaukiau, bėgdama Gedimino prospektu, kad suspėčiau į sesės spektaklį – aplinkiniai žiūrėjo irzliai, jie nenorėjo patikėti tuo, kad mes čia viską sapnuojam. „Gal nutapytum mums kokį paveikslą, kuris tau būtų „sapnas“? Skaitydama prisiminiau vaikystę, kai atrodydavo, kad esi Faustas bokšte ir knygos viena ant kitos kambaryje sudėtos vietoj baldų, žvakidėj dega žvakės – ir…

ASTIJUS KRAULEIDIS-VERMONTAS

„Barbora“, don’t be boring

Rodos, kad šiandien mes vis dažniau norime atkurti praeitį ir, be abejonės, atsigręžti į ją. Net tada, kai suprantame, kad rekonstruoti būtojo laiko nesame pajėgūs. Mums nėra visiškai tinkamos net įvairios meno formos, tiksliau – šiuolaikinės medijos. Pavyzdžiui, dailė, šokis ar teatras, kai stengiamės (su)jungti skirtingas semantikas ar meno formas. Vis dėlto žūtbūt esame pasirengę patekti į daugialypį praeities lauką,…

RASA VILČINSKAITĖ, AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Darbo pradžioje paveikslą aiškinau skirtingai: nuo kasdienio susvetimėjimo, t. y. jausmo, kai esi vienišas tiek šeimoje, tiek visuomenėje; nuo demonų apraiškų savyje iki savęs pasmerkimo, savojo ego praradimo…

VYTAUTAS VYŠNIAUSKAS

Įspūdžio metmenys: tarp minčių

Atrodo, kad Merfio dėsnis, skelbiantis, jog visa, kas gali nutikti blogo, būtinai nutiks, nors pirmiausia taikomas negyviems daiktams ar reiškiniams, puikiai veikia ir gyvuosius. Ir joks apsaugantysis programavimas šiuo atveju padėti negali, juo labiau kad bet kuri šiam dėsniui taikoma apsaugančiojo dizaino (angl. defensive design) forma pirmiausia yra skirta apsisaugoti nuo nenumatytų atvejų. Ilgai laukto Christopherio Nolano filmo „Tarp žvaigždžių“…