Menai
Ar reikia uždusinti po dvasingumo gaubtu
Nuojauta yra sunkiai apčiuopiamas ir dar sunkiau iš savo daugiasluoksnio kiauto išlukštenamas dalykas. Ji atsėlina pamažu, tampa atpažįstama tik po kurio laiko – jeigu galiausiai tampa. Jau gana seniai kamuoja nuovoka (taip, verta fiksuoti vykstančią transformaciją, jeigu ją pripažįstame), kad teatras siunčia žiūrovui nejaukią žinią. Ši nuovoka palaipsniui išsigrynina į supratimą, kad nejauka ir yra toji žinia. Žinoma, visuomet lieka…
Riba yra egzistavimas be savo valios
Girdžiu tiek, kiek man leista girdėti. Atpažįstu tik tuos garsus, kuriuos manyje įmontuota sistema perskaito. Vaikštau. Mano judesiai fiksuoti. Regiu pasaulį, bet jis nebe toks, koks buvo anksčiau. Akyse migla. Dažnai žiūriu į daiktus ir jų neatpažįstu, užmirštu jų pavadinimus. Aš neturiu atsiminimų. Sausi praeities faktai seka man iš paskos. Mano dabartis – sąlyginė. Nebeatskiriu vakardienos nuo rytojaus. Mano mintys…
Personalinis tyrimas: išvietė kaip pašaipa
Geras menas, blogas menas, profesionalų, mėgėjų, rimtas, pašaipus – klasifikacijų yra daug, bet apibrėžti meno kūrinį vienu sakiniu labai sunku. O kada kūrėjas yra laikomas tikru menininku? Gal tada, kai baigia akademiją? Ar tada, kai jo darbus eksponuoja galerijos ar įsigyja muziejai? O gal tada, kai jis sukuria šokiruojantį objektą, apie kurį savo nuomonę turi kiekvienas pilietis? Studijas baigti ganėtinai…
Delvaux ir moterys
Meno pasauliui paminėjus 20-ąsias tapytojo Paulio Delvaux mirties metines, dailininko indėliu siurrealizmo srityje neabejojama. Tačiau mažai kas žino, kad šio menininko kūryba žymi išskirtinai moterų kuriamo pasaulio realybę, kuri, atrodo, menkai tesiskiria nuo šiandieninės pasaulio tvarkos. Belgų siurrealisto P. Delvaux kūriniuose moterys – apnuogintos arba visai nuogos, žiūrinčios viena į kitą arba į veidrodį, nešančios šviečiančias lempas arba laukiančios traukinio…
Menas – tokia pat (pa)tyrimo forma kaip ir mokslas
Neseniai Didžiojoje Britanijoje, galerijoje „Waterfront“ Ipsvičo mieste, atidaryta Kaune gyvenančio medijų menininko RIMANTO PLUNGĖS fotografijų paroda „Reverse“. Parodos atidarymo dieną Safolko universitete taip pat surengta menininko kūrybą pristatanti paskaita. R. Plungė yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, docentas, socialinių mokslų (edukologijos) daktaras. Universitete studentams dėsto medijų meno ir kultūros disciplinas. Jau penkiolika metų kaip kviestinis profesorius…
Ka-la-dė-lės, arba Skiemenavimas paraidžiui
Kodėl kaladėlės? Įprasta, kad 1975-ųjų vaikystės kaladėlės yra medinės ir būtinai vienodo dydžio, kvadratinės. Bet čia jos 2015-ųjų, todėl plastikinės ir įvairiomis detalėmis pažirusios. Jos tokios kaip lego: viena ant kitos ne tik susistato, bet ir susimauna, todėl namas išeina tvirtesnis, įmantresnis. Aš apie Malvinos Jelinskaitės parodą „Kaladėlės“, kuri vyksta Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje. Fotografijos keistos, pilnos šešėlių,…
Meninis sutapimas
2014 metais abu Londono „Tate“ galerijos filialai – „Tate Britain“ ir „Tate Modern“ – surengė dviejų tapybos pionierių – Josepho Mallordo Williamo Turnerio ir Kazimiro Malevičiaus – parodas. Jeigu tai buvo sutapimas, tai – elegantiškas sutapimas. Nors tikriausiai kuratoriai kiek derino savo veiksmus, kad abiejų šių parodų eksponavimo laikas sutaptų bent keletą rudens mėnesių. Kadaise Londone buvo viena „Tate“ –…
Žmogumi besispjaudanti gėlė
Pasiekus miego fazę, kai kūnas rengiasi nubusti, aplanko vaizdiniai, kuriuose realūs patyrimai susipina su keisčiausiomis fantazijomis ir nenubudęs protas priverčia kiekvieną kūno ląstelę jausti kito, vidinio, pasaulio virpesius. Sapnuodami tuos vaizdus suvokiame kaip tikrovę, kuri yra klampi, sunkiai paaiškinama ir daugialypė. Panašius jutimus žadina Audronės Petrašiūnaitės raižiniai, eksponuojami muzikalioje erdvėje – Kauno valstybinėje filharmonijoje. Nedidelėje galerijoje jie dalinasi savo istorijomis,…
Tapyba kaip daiktas
Apie kilusio iš Jonavos, Kaune gyvenusio, o šiuo metu Mažojoje Lietuvoje, Rukų kaime, sutinkamo dailininko Virgio Rusecko tapybą rašyti kažkaip lengva, nors taip neturėtų būti. Dramatiškos, ribinės būsenos, sunkūs ir drauge gilūs išgyvenimai atgyja su tokia jėga, kad ima ir nusviedžia nuo kompiuterio klaviatūros. Tačiau jei yra sveikatos prie jos sugrįžti ir nesi visiškas egoistas, norintis tuos išgyvenimus, o tiksliau…
Leviatanas
Nuolat akcentuojama, kad „Leviatanas“ – tai dabartinės Rusijos valdžios kritika. Būtų juokinga tai neigti, nes filme gausu dabartinės Rusijos realijų. Įdomu, kad ir pati Rusijos valdžia atvirai suvokia šį filmą kaip kritinį išpuolį prieš save. Kultūros ministras tiesiai pareiškė, kad filmai, kurie apspjaudo dabartinę valdžią ir yra persmelkti beprasmybės, ateityje neturi būti finansuojami valstybės – esą tai žeidžia mokesčių mokėtojų…
