Menai
Pro virtuvės langą
Kauno galerijoje „Balta“ iki lapkričio 5 d. eksponuojama norvegų menininko Trondo Einaro Solbergo Indsetvikeno personalinė paroda „Virtuvė su vaizdu“, pratęsianti akvarelės bienalę „Baltijos tiltai 2016. Kryptys ir iššūkiai“…
Du žvilgsniai
Spaudos fotografija yra įdomiausias ir kartu pats nuobodžiausias fotografijos žanras. Dirbdamas susiduri su nuolatine monotonija – tūkstančiai panašių kadrų, gigabaitai…
Du žvilgsniai
Darganotame Olandijos miestovaizdyje stovi palmė – saulėtų dienų, trumpesnės darbo savaitės, ilgesnių atostogų šauklys, kolonijinis trofėjus, skelbiantis apie šviesų rytojų. Pastaruoju metu…
Nufilmuotas tikėjimas tuo, ko daugiau nebebus
Jau tapo įprasta nuolatos kalbėti apie tai, kad kinas mąsto. Tačiau man vis dažniau atrodo, kad kinas prisimena ir ilgisi. Labiausiai jis ilgisi savęs – tokio, koks buvo…
Išmokau – viskas praeina, negaliu sulaikyti
Pirmą kartą dailininkės ir poetės Aldonos Gustas kūrinių ciklą „Esu gamtos dalis“ pamačiau Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Praėjo kiek daugiau…
Tapyba. Liuperciški klausimai – gailiūniški atsakymai
Rugsėjo 6 dieną Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ bus atidaryta Rokiškyje gyvenančio, menininkų grupei „Angis“ priklausiusio tapytojo Raimondo Gailiūno personalinė paroda – pirmo tokio dydžio…
Daugiau nei 40 metų besitęsiantis skrydis virš gegutės lizdo
1975-ųjų lapkritį Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko nepamirštamojo ir nepakartojamojo filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ premjera. „Linksmųjų išdaigininkų“ idėjinio vado Keno Kesey romaną ekranizavo…
Du žvilgsniai
Pirmiausia apie daiktus, kurie yra padėti ant lentynos. Juodaodžio biustas – tai tas pats Tomas iš Martinikos (prieš metus sukūriau tokį paveikslą: Tomas nutapytas Paulio Gauguino Martinikos salos peizaže (1887)…
Du žvilgsniai
Šalia aliejinių dažų, skiediklių ir lakų dar viena svarbia paveikslo sudedamąja dalimi tampa žvilgsnis. Proceso metu kūrinį sodrinu savais: žvilgsnis tuščion bauginančion drobėn, apžvelgimas užmetus pirmuosius štrichus…
Mes nieko nepagavome
Šį pavasarį kažkodėl, greičiausiai dėl Paryžiaus, nes jį nuolat norisi tyrinėti, vėl perskaičiau Ernesto Hemingwayaus „Šventę, kuri visada su tavimi“, knygą, skaitytą dar paauglystėje. Susiradau tą patį leidimą…
