Menai

VITA OPOLSKYTĖ, AISTĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Šalia aliejinių dažų, skiediklių ir lakų dar viena svarbia paveikslo sudedamąja dalimi tampa žvilgsnis. Proceso metu kūrinį sodrinu savais: žvilgsnis tuščion bauginančion drobėn, apžvelgimas užmetus pirmuosius štrichus…

AISTĖ KISARAUSKAITĖ

Mes nieko nepagavome

Šį pavasarį kažkodėl, greičiausiai dėl Paryžiaus, nes jį nuolat norisi tyrinėti, vėl perskaičiau Ernesto Hemingwayaus „Šventę, kuri visada su tavimi“, knygą, skaitytą dar paauglystėje. Susiradau tą patį leidimą…

VIDAS POŠKUS

Apie efektą ir afektą (mene)

Nors lotyniškai effectus tereiškia įvykdymą, poveikį ar rezultatą, šnekamojoje lietuvių kalboje gana stipriai įsitvirtinusi sąvoka pirmiausia apibrėžia DIDELĮ įspūdį arba poveikį. Ir tuo turbūt…

ASTIJUS KRAULEIDIS-VERMONTAS

Socialus „antisocialumas“

Vilnius, šiltas pavasario vakaras, pilnos gatvės žmonių, ypač pasiklydusių turistų, klausiančių, kur rasti Vokiečių gatvę. Ir tu vieną trečiadienio vakarą mėgaujiesi laisve, puikiu oru, akimis ieškai, kas galėtų patraukti dėmesį. Savotiškai medituoji ir tyrinėji Vilniaus meno lauką, nes esi atvykęs iš kitur. Ir staiga ausis pasiekia ryški muzika – Rihannos „Only If For A Night“. Sustoji Šv. Jono gatvėje, nežinai,…

ANDRIUS ZAKARAUSKAS; AINĖ JACYTĖ

Du žvilgsniai

Autoriaus akimis šį paveikslą matau kaip vieną iš perspektyvos taškų – darbą suvokiu kaip perspektyvos kūrimą. Šis kūrinys gravituoja į tam tikrą tašką, iš kurio išeina visa mano…

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Kokybė ar įvairovė?

Gegužės viduryje Vilnius gausiai pasidengė „Cinemando“ reklaminių plakatų žydryne, tačiau viena mažiausių „Forum Cinemas Vingis“ salių, paskirta festivaliui, dažniausiai buvo pustuštė. Kodėl? Galbūt festivalis…

RIMGAILĖ RENEVYTĖ

Šarūno Barto liūdesys lietuvių kine

Šarūnas Bartas kine kaip režisierius debiutavo sulaukęs vos kiek daugiau nei dvidešimties – 1985 metais kartu su Valdu Navasaičiu sukūrė dokumentinį filmą „Tofolarija“. Po metų debiutavo kaip aktorius…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Schilleris: kodėl gi šitaip?

Visai neseniai kartu su lėtai slenkančiu, permainingu kaip niekad pavasariu Mažasis teatras su režisieriumi Artūru Areima parengė naują premjerą – Friedricho Schillerio „Mariją Stiuart“. Tų „Marijų“ per gyvenimą esu mačiusi ne vieną. Pirmiausia prieš akis iškyla dar jaunystėje snaudžiančiame Akademiniame dramos teatre matytas gerą psichologinį teatrą išpažįstančio režisieriaus Leonido Lurjė spektaklis, kuriame vaidino trys idealiai parinkti talentingi ir labai skirtingi…

gk

Sentimentai senoviniam teatrui

Gintaro Varno premjera „Sofoklis, Aischilas, Euripidas. OIDIPO MITAS“. Privertė apmąstyti ne tiek graikų tragediją, kiek Edipo kompleksą. „Jeigu manai, kad Edipo kompleksą sukelia lėlės ar pati santuoka, – labai keista. Edipas – ne lėlė, tai vidinė sekrecija, liauka, ir niekas niekada nekovojo su edipinėmis sekrecijomis tuo pat metu nekovodamas su savimi pačiu, neeksperimentuodamas prieš save patį, neįgydamas gebėjimo mylėti ir…

JUSTINAS VAITIEKŪNAS

Aušros takas

Jeigu kada nors norėtumėte sakyti tiesą ar byloti apie reiškinius bei įvykius tapyboje, niekuomet nesivelkite į diskusijas. Ypač bendruomenės lygmeniu…