Menai
Meilė „Scanoramoje“
Liūdnokas nespalvotas olandų režisieriaus Peterio Hoogendoorno filmas „Pasenusi žuvis“ atliepė tokią pat pirmos „Scanoramos“ dienos atmosferą – potamsė antro aukšto fojė su pasieniais išdėliotais sėdmaišiais šventine nuotaika nespinduliavo; daugelis pasigedo ir nuo kino festivalio atmosferos neatsiejamų kavos pardavimo salelių. Bet į „Scanoramą“ einama žiūrėti gerų filmų, o jų šiųmetiniame festivalyje tikrai buvo. „Skūpiais“ dialogais ir tylos pauzėmis tragikomedijoje „Pasenusi…
Įsivaizduojamybė su DI
Maloniu šių metų „Scanoramos“ atradimu tapo „Gailestingumas“ (rež. Alain Guiraudie, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, 2024): homoerotinė komedija ir drama. Žodis „nuaras“ festivalio aprašymuose ir recenzijose buvo pavartotas bent kelis kartus (regis, ir apie „Merginą su adata“): suabejojau, ar tik jis dabar nereiškia tiesiog madingo žodelyčio, kaišiojamo visur. Veiksmas prasideda laidotuvėmis, vėliau motyvas kartojamas – bent du kartus užkasama žudiko Žeremio įtūžio…
Iš bloknoto (50)
Vienas pačių svarbiausių spalio mėnesio kultūrinių įvykių (greta daugybės kitų) – Liudo Truikio jubiliejinė paroda M. K. Čiurlionio muziejuje, pavadinta paties dailininko žodžiais „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.
Iš vidaus
MO muziejuje spalio 12-ąją atidarytoje parodoje daugiausia jauni lankytojų veidai. Parodos rengėjai kviečia patirti meną „iš vidaus“, taip pat skamba ir parodos pavadinimas. Nors interaktyvus meno kūrinių pateikimas man svetimas, kylantį skepsį užgniaužiu – spėju, paroda, nors oficialiai neskelbiama, orientuota į jaunesnį žmogų.
Ante litteram
Rugsėjo 20 d. šiuolaikinio meno galerijoje „The Room“ atverta menininko abstrakcionisto Eugenijaus Antano Cukermano paroda „Foto“. Autorius, nuo pat ankstyvųjų kūrinių išsiskyręs avangardiškumu, debiutuoja fotografijos srityje. Suformuotoje ekspozicijoje demonstruojamos dvi nespalvotų fotografijų serijos, atliepiančios universalią gamtos ir kultūros priešpriešą: kairėje išdėstyta „Pelkė“, dešinėje – „Fabrikas“. Nors kadruose užfiksuotos vietos nėra tiksliai įvardijamos, parodos erdvėje esantys užrašai teigia, kad matoma…
Iš bloknoto (49)
Kažkaip lėtai, tyliai išėjo dailėtyrininkė Ingrida Korsakaitė, ilgokai pragulėjusi medikų priežiūroje. Turėjusi šeimą, sulaukusi ir spėjusi pasidžiaugti anūku, ji gan anksti atsisakė viešo gyvenimo, nebeturėjo energijos dirbti, paliko neužbaigtų darbų.
Įprasti dirgikliai, neliečiamos žaizdos
XVIII tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Kauno paveikslų galerijoje
Tas pats – šauti ar ne
Slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, lietuvių publikai jau pažįstamas iš spektaklio „Eichmanas Jeruzalėje“, Nacionaliniame dramos teatre pastatė „Svetimą“ pagal Albert’ą Camus. Vos pradėjusi žiūrėti galvojau, kaip smarkiai esame išlepinti talentingų Koršunovo ir Nekrošiaus darbų.
Budėjimas
Kūrybos metafizika – kuomet ranka paklūsta aukštesnei jėgai – geidautina kiekvieno menininko. Galbūt visas kitas laikas – tos akimirkos laukimas, nuolatinis budėjimas. Eskizams virstant – arba ne – savarankiškais kūriniais. Kažin ar dailininkai, kaip ir rašytojai, kartais nebeatsekantys savo paskubom užrašytų minčių prasmės, visada prisimena, ką norėjo įvaizdinti vienu ar kitu štrichu? „Kai studijoje buvo remontas, bet ir vėliau“,…
Iš bloknoto (48)
Rimantas Kmita parašė rimtą, sąžiningą monografiją, dar kartą atveriančią mūsų gyvento laiko – ypač sovietmečio – permainingus bruožus, piktžaizdes ir specifinę slegiančią atmosferą. Literatai knygą jau įvertino, o man rūpėjo atkreipti dėmesį į autoriaus keliamą ir akcentuojamą amžiną tiesos ir laisvės problemą, taip pat ir kelio pasirinkimo klausimą.
