Menai
Restauracija: „Atsiprašau“, 1982
Anais 1982-aisiais neįvertinau to, ką matau ekrane. Filmas atrodė virtuoziškas ir vis tiek snobiškas iš „Mosfilmo“ ir užsienių sugrįžusio Žalos (rusiško žodžio жалить – „gelti“ užuomina) opusas čiabuviams: va, pasižiūrėkite, koks aš buvau, o ir tebesu, nieko nebijau, tiesa, jeigu kas tarp mūsų buvo pernelyg, tai ką gi, atsiprašau…
Vasaros renginiai
Liepa buvo dosni ištvėrusiems karantino dykrą – akademinis seminaras „Literatūros salos“, „Poezijos pavasaris“, parodų „Laukinės sielos“ ir „Federico Fellini. Šimtmetis!“ atidarymai. Žmonės taip išsiilgę buvimo vieni su kitais, kad džiaugiasi viskuo, kas vyksta. „Literatūros salos“ vyko Sapiegų parke, kalbėta apie Nepriklausomybės trisdešimtmečio knygas ir literatūros kanoną. Nors tokia diskusija, mano akimis, kol kas beprasmė – turėtų praeiti bent jau…
Iš bloknoto (14)
Į Kauno menininkų būrį įsėlino Mirtis. Ji gerokai per anksti nusinešė ilgametį M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorių, šviesiąją jo sielą Osvaldą Daugelį, o netrukus – ir Gražiną Balandytę, iš prigimties aktorių aktorę, visą savo kūrybinį gyvenimą atidavusią Kauno dramos teatrui ir Lietuvos kinui, visuomet gražią, atvirą, linksmą, dosnią, trokštančią gyventi.
Lorem ipsum
Apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu pasakoja karantino metu pastatytas režisierės Agnijos Leonovos spektaklis „Tinklas“, kurio premjerą Klaipėdos dramos teatro žiūrovai galėjo išvysti liepą. Pasak pjesės autoriaus Gintaro Grajausko, tai tarsi istorija apie šiuolaikinį Jobą, kuris prarado viską, bet mainais gavo virtualybę.
Kas yra tapyba? (III)
Ir štai, nuolankaus laiko beieškant, teptukai išplauti ilsisi ir yra ramūs, nes mes statome Tapybos namus. Juose gyvens tapyba. Pradėjome statyti šių metų gegužės 7 dieną.
Restauracija: „Skrydis per Atlantą“, 1983
Iškart po „Skrydžio“ išėjo Roberto Verbos ikonografinis dokumentinis „Lituanikos sparnai“, o švenčiant 80-metį, 2013 m., į režisūrą palinkęs R. Sabulis (!), matyt, jausdamas dvasinę stoką ir šiaip taip iš verslininkų susirinkęs lėšas, nufilmavo dar vieną dokumentinį – „Lituanica paslaptis“ su avantiūristo S. Dariaus paveikslu.
Žvarbi dangaus plūdė
Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle „Memelio mėlis“ pradėtas Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškas bei persvarsto nusistovėjusius vietos motyvus. Savo santūria tapybos kalba menininkas sukuria poetiškus vaizdus, kurie kaip Foucault svyruoklė gali tuo…
Restauracija: „Neatmenu tavo veido“, 1988
Ką gi teigė 30-mečio režisieriaus Raimundo Banionio filmas „Neatmenu tavo veido“, sukurtas jau lygiagrečiai su kuriamu Sąjūdžiu? Filmas, kaip dabar galvojame, gal net buvęs kultinis, nes po kelių dešimtmečių padaryta jo adaptacija „Širdys“ (rež. Justinas Krisiūnas, 2018). O šito mūsų kine dar nesulaukė nė vienas kūrinys.
Atsarga gėdos nedaro
Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ premjera daugeliui sukėlė euforiją: pagaliau geras filmas, gražiai įprasmintas nepriklausomybės trisdešimtmetis. Turima omeny – režisierių, kurie būtų veiksnūs padaryti tokį filmą, Lietuvoje yra mažiau nei vienos rankos pirštų. Filme daug atpažįstamumo: to, kas aktualu ir šiandien. Pvz., liguistas premjero taupymas per krizę, prezidento troškimas „padaryti kažką, kad visi matytų“. Galima nujausti, kad tam jis…
Tapatybės paieškos Honkongo kine
Istoriniai momentai, kai tautai tenka apsvarstyti savo identitetą ir nuspręsti, kuriuo keliu eiti, yra būdingi kiekvienai valstybei. Honkongo atveju šis laikotarpis truko keliasdešimt metų, kai artėjo vadinamoji „grąžinimo“ Kinijai data – 1997 m. liepos 1 d. Ilgą laiką buvęs įvairių migrantų miestas atsidūrė kryžkelėje. Nežinomybė ir nerimas dėl ateities atsispindėjo ir Honkongo kine: identiteto problema iki šiol lieka jautri,…
