Menai
Pirmoji architektūra: pusiau žeminių mezolito namų fenomenologija
Galima sakyti, kad kaip tik žiemą mūsų gyvenamasis būstas iš tiesų tampa namais archetipine šio žodžio prasme.
Pastatykime Kasubos namą
1989 m. vasario 11 d. A. Kasuba A. J. Greimui rašė: „Savo darbo rezultatų nevertinu – pasaulis ir taip jau perkrautas nereikalingais daiktais, ir tą krūvą didinti nesinori.“ Ekologiškas požiūris, bet, deja, perdėtai kuklus – gal dėl to tėvynėje ir neturime jokių realizuotų A. Kasubos projektų.
Dalykai, kurių vos nepraleidome
Sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, gyvūno vaizdinių kaitą ir dabar ypač jautrias bei aktualias ekologines temas bandė atskleisti Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, o vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje tyrinėjo fotografo Ginto Kavoliūno paroda „Nature morte“.
Architektūrinė liniuotė, arba Kodėl nepradedame statyti namo nuo stogo
Laimei, mano aplinkoje buvo ne tik kuriančių išskirtinę architektūrą, bet ir klausiančių, ką reiškia kurti architektūrą, kas yra architektūra, kodėl ji egzistuoja ir kam ji skirta.
Restauracija: „Tas prakeiktas nuolankumas“, 1970; „Kur iškeliauja pasakos“, 1974; „Atpildo diena“, 1975; „Markizas ir piemenaitė“, 1978; „Velnio sėkla“, 1980; „Arkliavagio duktė“, 1981
Kaip ir Algirdas Araminas, A. Dausa nemokėjo kovoti, afišuotis, o kino arenoje tai būtina.
Restauracija: „Žydrasis horizontas“, 1957; „Kalakutai“, 1959; „Adomas nori būti žmogumi“, 1959; „Kanonada“, 1961; „Svetimi“, 1961
Apmaudžios klaidos praverčia kaip laiptai. Pirmieji ar antrieji LTSR kino debiutantų filmai akivaizdžiai tapo tokiais laiptais.
Namai namuose
Kai supranti, kad čia yra kažkokia paslaptis, žinai, kad tai – tikri namai. Šių rūmų paslaptis – šešėliuose, stumdomosiose duryse, langinėse ir užuolaidose. Stumdomosios arba užkulisinės durys buvęs išmanus tų laikų išradimas: jos paslepiamos sienoje, taip (bent tariamai) sutaupant vietos.
Restauracija: „Žingsniai naktį“, 1962; „Marš, marš, tra-ta-ta!“, 1964; „Ties riba“, 1973; „Mainai“, 1979; „Rungtynės nuo 9 iki 9“, 1980
R. Vabalas, įžengęs į penktą dešimtį, jausmą maino į protą.
Iš bloknoto (20)
Išėjo dar viena artima siela – Maskvoje mirė teatrologė su filologės diplomu, scenografė, memuaristė, intelektualė, didelė lėlių teatro mylėtoja, žinovė ir kūrėja Irina Uvarova-Danijel. Ant mano stalo guli jos dovanota knyga „Danijelis ir viskas viskas viskas“…
