Menai

VAIVA LANSKORONSKYTĖ

Garso šešėliai ir šviesos ritmai

Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje atidaryta lietuvių menininkės scenografės Renatos Valčik ir japonų menininko kompozitoriaus, perkusininko Tomoo Nagai paroda-instaliacija „The Shadow of Notes“ („Garso šešėlis“). Paroda veiks iki rugpjūčio pabaigos.

EGLĖ FRANK

Vėros režisuotas pasaulis

      Veronikos Šleivytės fotografiją, kurioje ji skaito laikraštį šalia besideginančios, vos pradėjusios bręsti mergaitės, įsikėliau į feisbuką prieš šešerius metus. Abi nuotraukoje pozuoja nuogos, kaip vėliau perskaičiau viename iš straipsnių apie fotomenininkę, kadras – surežisuotas, o mergaitė – Vėros giminaitė. Nuotrauka man priminė vaikystės vasaras – prosenelio kaime nuogos pievoje degindavomės su teta ir pusseserėmis. Taip pat atspindėjo…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Gervių filmai ir popkultūros naktis

Poetus „Kultūros naktyje“ įdarbina, kai kurie spėja sulakstyti net per 2–3 skaitymus. Laukdama savo eilės buvusiame „Amadeus“ bare prie Filharmonijos, galvoju, reiktų užsukti į Rotušę, gal rasiu kolegų (renginio laikas neaiškus, bet jei ieškočiau telefone, sugaiščiau). Nutrepsenu, o lauko scenoje plyšauja dainuotojai.

ENRIKA STRIOGAITĖ

Sparnuotoji

…keramikė K. Alšauskienė turi sparnus, nes juk nerengtų tokios parodos: ji pati pripažįsta, kad nesislapsto – kalba apie save, savo patirtį, svajones, buitį ir būtį. Taip, parodoje dominuoja paukščiai, tarp jų – didelio formato aristokratiška gervė, mįsles užmenantys porcelianiniai kiaušiniai ir… varnos

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (28)

  Liūdnas pavasaris tęsiasi. Žinios iš karo lauko, tikriau, laukų, tebegriūva gąsdindamos ir stebindamos. O čia – koncertai, premjeros, šokio ir lėlių teatrų festivaliai, kurių didžiuma uždirbtas lėšas ar dalį jų aukoja kovojančiai Ukrainai. Vilniaus gatvėse vis daugiau užsieniečių, vis dažniau girdi rusų kalbą. Taip, nes nemaža dalis Ukrainos pabėgėlių yra rusakalbiai arba tiesiog rusai, kurie Ukrainą laiko savo tėvyne.…

EGLĖ FRANK

Šokio pavasaris

„Naujojo Baltijos šokio“ festivalis tapo pavasario pranašu – gaivališku, įsiveržusiu į teatrų sales po dvejus metus trukusio pandeminio sąstingio. Vadovaujamas Gintarės Masteikaitės, trinktelėjo kokybišku turiniu, kovo paskutinę savaitę nunešęs visiems mentalinius stogus atidarymo spektakliu – Dimitrio Papaioannou „Transverse Orientation“. Ar gali būti per daug grožio, per daug tobulumo? Turbūt gali, nes, ieškodamas priekabių ir jų neradęs, kaip didžiausią minusą įvardini…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (27)

Nuo tos baisios vasario 24-osios, kai prasidėjo nuožmus karas Rusijai užpuolus Ukrainą, ranka nekyla rašyti: lyg nebėra minčių, lyg visa kita būtų nesvarbu, nereikšminga. Galvoji tik, ką gali padaryti, kur ir kuo padėti, kaip atsiliepti. Nepamatuojamo absurdo mechanizmas riaumoja, o gyvenimas, kad ir koks būtų, rieda toliau.

EGLĖ FRANK

Kas ateis į x renginį?

Jei kultūrininkai – tai daug mažų hermetiškai užsidariusių burbulų, kurie dažnai nelabai besidomi vieni kitų veikla, juos vienija viena – troškimas pritraukti statistinį kultūrinių renginių lankytoją ir vartotoją. Bet kas jis?

-gk-

Parodos ir šokis

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Iš tarpukario fotografo Firinausko nuotraukų montuojami autonomiški siužetai – pvz., vaikštyklės, virstančios kalba, imituotame bokšte įkalintas vaikas. Drovius vaikus į mūšį vedanti Jeanne d’Arc, vyro netekusi našlė, vietoj jo į parankę įsikibusi kariškam paltui. Daro įspūdį ir šiandienos karo kontekste, kartojasi šimtmečio ciklas.   ●   Istorijų namuose…

EDITA RIMKĖ

Žybartas Simonaitis – ne vien architektas restauratorius

Atsisakė iš anksto numatyto siužetiškumo ir personažų, pirmenybę teikė situacijai, žmogui, akimirkai, kurioje „prabyla“ pats žmogus. Ž. Simonaičio filmai atspindi ne žodžio, ne garso, o būtent vaizdų epochą.