MenaiKinas

Ro­mas Za­ba­raus­kas: „Strei­kas“ – ne­iš­spren­džia­ma šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio tra­ge­di­ja

Jau­no re­ži­sie­riaus iš Lie­tu­vos mon­ta­ži­nė­je ga­ruo­ja ką tik su­suk­tas pil­no met­ro fil­mas „Strei­kas“ („We Will Riot“). Tai ne pir­mas Ro­mo Za­ba­raus­ko kū­ri­nys, bet net ne­re­gė­jęs ga­liu pri­siek­ti, kad pats so­li­džiau­sias iki šiol.

Что тебе снится, крейсер Аврора, ar­ba Klo­nuo­tos dre­a­mo­lo­gi­jos 2

MAK­SIM IVA­NOV 1. Ru­sų kal­ba klau­sia­ma: что тебе сегодня прис­ни­лось? Lie­tu­vių kal­ba klau­sia­ma: ką ši­ą­nakt sap­na­vai? 2. Pir­mu at­ve­ju esi pa­sy­vus. Ne veiks­nys, bet pa­pil­di­nys. Kaž­kas pri­si­sap­na­vo tau.

„Au­ro­ra“. Už­si­blo­ka­vu­sios pa­są­mo­nės dra­ma

RŪ­TA JA­KU­TY­TĖ Ei­da­ma į moks­li­nės fan­tas­ti­kos fil­mą „Au­ro­ra“ ti­kė­jau­si, kad bus ga­li­ma sma­giai pa­si­juok­ti iš Ho­li­vu­do co­py–paste ar bent jau pa­prunkš­ti iš kai ku­rių vai­din­ti ne­mo­kan­čių ak­to­rių pa­to­so, kaip kar­tais at­si­tin­ka lie­tu­vių fil­muo­se

You are ly­ing. I don’t be­lie­ve you

Su „Nar­ci­zo“ re­ži­sie­re DO­VI­LE GA­SIŪ­NAI­TE* kal­ba­si Edu­ar­das Šmi­tas Per­klau­siu­si Edu­ar­do po­kal­bį su Do­vi­le Ga­siū­nai­te su­pra­tau, kad vei­kiau­siai pa­da­ry­siu ne tai, ko iš ma­nęs ti­ki­ma­si. Man sa­kė, kad tai po­kal­bis apie fil­mą „Nar­ci­zas“ ir ap­skri­tai apie ki­ną. „Nar­ci­zą“ bu­vau ma­čiu­si, tad bu­vo smal­su.

Po­no Nie­ko li­ki­mų va­ria­ci­jos

PAU­LI­NA DRĖG­VAI­TĖ „Iš kur mes at­ėjo­me? Kas mes esa­me? Kur link mes ei­na­me?“ – klau­sia 1897 me­tais nu­ta­py­tas Pau­lio Gau­gui­no pa­veiks­las. Su­kur­tas Tai­ty­je, da­bar gy­ve­na Bos­to­ne. Iš tie­sų gy­ve­na – re­gis, spal­vos kvė­puo­ja, at­skleis­da­mos už po­tė­pių sly­pin­čią di­des­nę idė­ją.

Tarp­tau­ti­nio Kau­no ki­no fes­ti­va­lio ma­lo­nė

VAI­VA GRAI­NY­TĖ Ne­me­tu ak­mens į va­dy­bos stra­te­gi­jų, rin­ko­da­ros, fi­nan­si­nių ir vi­so­kių biu­dže­ti­nių rei­ka­lų spe­cia­lis­tų dar­žą. Ki­ta ver­tus, ak­me­ni­mis nu­mu­šus va­dy­bi­nin­kus, žū­tų tie „du vie­na­me“, „pirk ke­tu­ris už dvie­jų kai­ną“ stra­te­gi­jų ge­ne­ra­to­riai, ap­raiz­gę vi­sa, kas ju­da.

Pas­ku­ti­nis ka­pi­ta­liz­mo he­ro­jus,

ar­ba Kaip „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ at­sklei­džia Bet­me­no kon­ser­va­tiz­mą ROBERT COLVILE Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad esa­te vai­kas mi­li­jar­die­rius, ta­pęs naš­lai­čiu po tra­giš­kai pa­si­bai­gu­sio api­plė­ši­mo gat­vė­je.

Sėdžiu prie sodžu

LEVUTIS MALINAUSKAS Sodžu – tai tradicinė korėjietiška degtinė, ištikima užstalės kompanijų bičiulė. Sakoma, jai būdingas salsvas skonis ir maždaug dvidešimties laipsnių stiprumas, nors kartais jis gali siekti iki keturiasdešimt penkių. Niekad sodžu neragavau, bet sprendžiant iš to, kaip purtosi ją geriantys Hong Sang Soo filmų veikėjai, nedaug ką praradau.

Aleksandras Sokurovas: manijos ir didybė

STEVE ROSE Intriguojančio pokalbio su rusų kino režisieriumi Aleksandru Sokurovu, vykusio per vertėją ir mano intelektines galias įtempusio iki negalėjimo, o jo tik vos vos išjudinusio, pabaigoje išgirstu stulbinantį pareiškimą: „Aš daug labiau literatūros, o ne kino žmogus. Iš tikrųjų ne taip jau labai mėgstu kiną.“

Kinas, kurio nėra

JONAS KIRILIAUSKAS Rolandas Rastauskas vienoje esė parašė tarsi sentenciją: „Kapitalizmas mažose valstybėse pirmiausia sunaikina futbolą ir kiną.“ Gal ir ne visai tiksliai cituoju, bet esmė tokia. Apie futbolą, ko gero, būtų atskira tema, bet papildant RoRa teiginį galima pridurti, kad futbolo tarsi ir nėra, nes nei klubai, nei rinktinė tarptautinėje arenoje nėra iškovoję laimėjimų