PAU­LI­NA DRĖG­VAI­TĖ „Iš kur mes at­ėjo­me? Kas mes esa­me? Kur link mes ei­na­me?“ – klau­sia 1897 me­tais nu­ta­py­tas Pau­lio Gau­gui­no pa­veiks­las. Su­kur­tas Tai­ty­je, da­bar gy­ve­na Bos­to­ne. Iš tie­sų gy­ve­na – re­gis, spal­vos kvė­puo­ja, at­skleis­da­mos už po­tė­pių sly­pin­čią di­des­nę idė­ją.

VAI­VA GRAI­NY­TĖ Ne­me­tu ak­mens į va­dy­bos stra­te­gi­jų, rin­ko­da­ros, fi­nan­si­nių ir vi­so­kių biu­dže­ti­nių rei­ka­lų spe­cia­lis­tų dar­žą. Ki­ta ver­tus, ak­me­ni­mis nu­mu­šus va­dy­bi­nin­kus, žū­tų tie „du vie­na­me“, „pirk ke­tu­ris už dvie­jų kai­ną“ stra­te­gi­jų ge­ne­ra­to­riai, ap­raiz­gę vi­sa, kas ju­da.

ar­ba Kaip „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ at­sklei­džia Bet­me­no kon­ser­va­tiz­mą ROBERT COLVILE Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad esa­te vai­kas mi­li­jar­die­rius, ta­pęs naš­lai­čiu po tra­giš­kai pa­si­bai­gu­sio api­plė­ši­mo gat­vė­je.

LEVUTIS MALINAUSKAS Sodžu – tai tradicinė korėjietiška degtinė, ištikima užstalės kompanijų bičiulė. Sakoma, jai būdingas salsvas skonis ir maždaug dvidešimties laipsnių stiprumas, nors kartais jis gali siekti iki keturiasdešimt penkių. Niekad sodžu neragavau, bet sprendžiant iš to, kaip purtosi ją geriantys Hong Sang Soo filmų veikėjai, nedaug ką praradau.

STEVE ROSE Intriguojančio pokalbio su rusų kino režisieriumi Aleksandru Sokurovu, vykusio per vertėją ir mano intelektines galias įtempusio iki negalėjimo, o jo tik vos vos išjudinusio, pabaigoje išgirstu stulbinantį pareiškimą: „Aš daug labiau literatūros, o ne kino žmogus. Iš tikrųjų ne taip jau labai mėgstu kiną.“

JONAS KIRILIAUSKAS Rolandas Rastauskas vienoje esė parašė tarsi sentenciją: „Kapitalizmas mažose valstybėse pirmiausia sunaikina futbolą ir kiną.“ Gal ir ne visai tiksliai cituoju, bet esmė tokia. Apie futbolą, ko gero, būtų atskira tema, bet papildant RoRa teiginį galima pridurti, kad futbolo tarsi ir nėra, nes nei klubai, nei rinktinė tarptautinėje arenoje nėra iškovoję laimėjimų

LEVUTIS MALINAUSKAS Jau seniai įtariau, kad daugiausia žmogų formuoja dalykai, kuriuos jis gali gauti nemokamai. Kvietimai ir dovanų kuponai, parūpinti korumpuotų pažįstamų, tiesiog įkalina primestų vertybių rate. Išduodi senus idealus, eini prieš tikrąją prigimtį ir staiga prieš savo valią tampi patyrusiu vyno gėrėju parodų atidarymuose

IEVA TOLEIKYTĖ Naujajame Wernerio Herzogo dokumentiniame filme „Gilyn į prarają“ užfiksuotos paskutinės Teksaso valstijoje mirties bausme nuteisto jaunuolio gyvenimo dienos. Istorija girdėta, bet vis tiek glumina – dėl brangaus automobilio žiauriai nužudomi kelis žmonės

EUGENIJUS ŽMUIDA Algimanto Puipos naujausias darbas „Miegančių drugelių tvirtovė“ (pagal Jurgos Ivanauskaitės romaną) beveik valandą buvo panašus į filmą. Jį galėjai žiūrėti kaip filmą, o ne kaip lietuvių filmą. Lietuvių meninis filmas – keistoka sąvoka.