Pirmas Kalėdų šeštadienio džiaugsmas – nueiti į kiną ir rasti pilną salę. Valio. Antras savaitės džiaugsmas – nueiti pasižiūrėti naujausio Woody Alleno filmo ir likti sužavėtai. Dukart „valio“. Esu puikios formos – dabar jau esu dvasiškai pasiruošusi tam, kas dar liko iš švenčių. Kalbant apie pirmąjį džiaugsmą, man tiesiog patinka įsitikinti, kad yra žiūrovų, kurie netgi pajudina užpakalį, kad pasimėgautų…

– Ar žinai, kodėl aš tevalgau šaknis? – Ne. Kodėl? – Nes šaknys yra svarbios. Šiąnakt pas mane apsilankė Džepas Gambardela ir ryškiai gestikuliuodamas dėstė itališkas tiesas. Man buvo labai liūdna, nes nesupratau nė žodžio, ką jis kalbėjo, bet paskui suvokiau, kad tai mano sapnas ir galiu daryti, ką tiktai panorėsiu, todėl spragtelėjau pirštais ir po jo smakru atsirado subtitrai.…

NIDA VASILIAUSKAITĖ „Abdellatifo Kechiche’o epas iškviečia meilę tyriausiu ir aistringiausiu jos pavidalu – intensyvią, kataklizminę, nepamirštamą“, – rašo „The Guardian“ kino kritikas Peteris Bradshaw . Panašiai apie „Adelės gyvenimą. I ir II skyrių“ rašo visi, Lietuvoje taip pat: „Jei mylima, tai iš esmės – su skausmu, begaline aistra, geidulingu seksu, pažeminimu, savineiga ir atsidavimu“.

AURELIJA AUŠKALNYTĖ „Scanorama“ man yra kažkas jaudinančio. Einu į jos gilią kino salės tamsą ne šiaip sau žiūrėti daug gerų filmų. Mane svaigina iliuzija, kad iš tų filmų aš atspėsiu ateitį – staiga įžvelgsiu, ką dabar Europa galvoja apie save, kas jai šiuo metu svarbiausia ir opiausia.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ Populiariausiu 2013 metų „Scanoramos“ filmu, be abejonės, galime karūnuoti naujausią Jimo Jarmuscho filmą „Išgyvena tik mylintys“ (2013). Per visas šio filmo peržiūras kino centro „Forum Cinemas Vingis“ didžioji salė buvo pilnutėlė.

DONATAS PAULAUSKAS Ironiška. Daugybė reklamų stendų Kaune kurį laiką buvo pasipuošę filmo „Adelės gyvenimas. I ir II skyriai“ plakatais, kuriuose – dvi merginos, spinduliuojančios lesbietišką meilę.

GRĖTĖ ŠMITAITĖ Filme „Pokalbiai rimtomis temomis“ režisierė Giedrė Beinoriūtė klausia vaikų: „Kodėl tavo tėvai negerai tave augino? Kaip tu auginsi vaikus? Kodėl taip? Kodėl pabėgai iš namų? Kas yra meilė? Ar tu laimingas? Ko tau trūksta?“

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Ūmai supratau, kad gyvenu sau kaip koks amerikonas. O gal kaip gyvas keptas balandis. Visiškoj laisvėj. Kaip vakuume. Todėl vakare nuėjau į kiną, viena. Kiti ten atėjo poromis arba grupėmis. Dauguma grupių turėjo po didelę porciją spragėsių ir labai saldžiai kvepėjo.

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ Spalio pradžioje turbūt ne vieno sostinės gyventojo akį patraukė reklaminiai stendai, vaizduojantys žmones gerokai per ankštais drabužiais, tokiais ankštut ankštutėliais, kad, regisi, vos vos besilaikančios sagos ištrūks ir atvėrusios lig tol slėptus klodus nusiridens šaligatviu smagiai besikvatodamos.

AURELIJA AUŠKALNYTĖ Bet koks nemokamas kinas yra šventė miestui ir tokį kiną reikia tik girti išsijuosus. Tačiau „Kitoks kinas“ – LGBT filmų festivalis – visgi šventės vardą turėjo pelnyti, bent mano akyse… „Ką? Ir visi filmai tik apie homoseksualumą?“ – purkštavau aš. Mat prieš akis man iškilo ne itin simpatiškas ir kiek paviršutiniškas herojus