VIDAS POŠKUS Niekas nepasakys, kam reikėtų įteikti tokios pretenzingos ir netikslios (turiniu ir reikšme) sąvokos kaip eurostandartas įtraukimo į Lietuvos meno terminologiją laurus. Pats juos įteikčiau vienam jaunam, gabiam ir daug žadančiam skulptoriui, kuris šią sąvoką kadaise pavartojo nusakydamas tai, kas, pasak jo, nėra ypač nauja ar unikalu

ASTIJUS KRAULEIDIS-VERMONTAS Šiais laikais tuštuma daugeliui asocijuojasi su nebūtimi. Filosofijoje – su sąvoka „niekas“. Antra vertus, egzistencialistai teigia, kad tuštuma yra būtis sau, t. y. būti savyje, savo kūrėjo sąmonėje ir stengtis eiti tuštumos link.

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Kovo aštuntą dieną „Titanike“ atidaryta grupinė moterų menininkių paroda „Postidėja“. Nenuėjau į atidarymą. Per daug vienai pasirodė Kovo 8-osios, pilnaties, magnetinių audrų ir dar parodos atidarymo.

MONIKA FURMANAVIČIŪTĖ Per sniegynų ir šalčio sukaustytą Europą keliaujame Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės link. Šiais metais bene dvidešimtą kartą Dailės akademijos studentai lanko Diuseldorfo vaizduojamojo meno akademijoje vykstančias atvirąsias darbų peržiūras.

ADOMAS JAKŠTAS 1925 m. Kaune Meno mokyklos mokiniai demonstravo savo kūrinius. Parodoje apsilankė kritikas Adomas Jakštas. Netrukus „Ryte“ pasirodė jo straipsnis „Apie nuogybes mene“. Straipsnis sukėlė garsią diskusiją to meto spaudoje.

IEVA GUDMONAITĖ Kirsti ar kirsti (Apie Eglės Vertelkaitės „Mergaitę su kirviu“) Ką kerta Eglės mergaitė? Kas ta mergaitė, kaip ji kerta, kodėl kerta? Atsakymų į šiuos klausimus bandžiau ieškoti vaikščiodama po dviejų dalių, taigi gigantišką, grafikos darbų parodą

MIGLĖ MORKŪNAITĖ Šiemet galerijos AV17 erdvė pavirto į tikrą metalo karalystę. Kitaip ir nesinori vadinti trijų menininkų grupės OTSE! iš Estijos konceptualios juvelyrikos parodos, pakeitusios prieš tai veikusią ekspoziciją „Dreamscape“. Ankstesniojoje vyravo skirtingų šalių kūrėjų svajones, sapnus ir vizijas atskleidžiantys kūriniai

VIDAS POŠKUS Kartą su vienu pažįstamu užmezgėme diskusiją apie nuoširdumą mene, konkrečiai – tapyboje (ji vos nesibaigė ginču, o gal net imtynėmis). Prelegentas, dar gūdžiais dutūkstantaisiais metais pats baigęs tapybą akademijoje, andainykščių dėstytojų buvo prifarširuotas kalbų apie nuoširdumą, dvasingumą ir tiesą dailėje.

JURGITA LUDAVIČIENĖ Konstantinas Gaitanži turi humoro jausmą. Ir dar jis mėgsta pasakoti tikras ir fiktyvias istorijas. Tai dvi savybės, lietuvių dailėje aptinkamos beveik taip pat dažnai kaip koks kalbantis ančiasnapis.