JURGITA LUDAVIČIENĖ Nieko panašaus, čia visai nebus apie verbalinius poetus. Ir apskritai poezija dabar (ir ne tik dabar, ką jau čia) – labai komplikuotas dalykas. Jau vien todėl, kad poezijai, regisi, nereikia jokių priemonių ir jokių amato įgūdžių. Nei tau pirkti drobių, nei žinoti, kokiomis proporcijomis skiesti ir su kuo maišyti dažus

AISTĖ KISARAUSKAITĖ Unikalus objekto kodas: 20026 Visas pavadinimas: Kipro Petrausko paminklas Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A. Vienuolio g. Įregistravimo registre data: 1993-04-07

RENATA ŠČERBAVIČIŪTĖ Šulinys – tai paprastai vamzdžio pavidalo įrenginys, sudėtas iš rentinių. Sako, nespjauk į šulinį, nes gali tekti pačiam iš jo gerti. Prabilus apie skulptūrą viešojoje erdvėje norisi perfrazuoti: „Nespjauk į vamzdį.“ Vamzdis – tobula skulptūrinė forma. Reta konstrukcinė pastato dalis gali būti tokia tvirta. Tuščią jo vidų nebūtinai reikia užpildyti, kad jis išliktų tvirtas.

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Jūratės Rekevičiūtės paroda „Dalintis. Patinka“ galerijoje „Meno parkas“ Besiklausant vieno menininko kūrybos pristatymo, vienu metu į viršų pakyla po vieną mudviejų su Monika antakį. Susižvalgom, šyptelim. Ir teisingai, šnabždu. Taip ir reikia.

TOMA ŠVAŽAITĖ Šešiolikos metų sulaukusiam asmeniui išduodamas nacionalinę tapatybę patvirtinantis dokumentas – pasas. Menininkas savo ruožtu kūrėjo tapatybę pasirenka pats, neatsižvelgdamas į amžių ar rasę, o tuo labiau instituciją, kuri prisiima galią išduoti pasą.

JUSTINA ZILINSKAITĖ Menininkų grupės „Lietis“ paroda Ko šiuolaikinis žmogus tikisi iš meno? Kas jį iš tiesų jaudina? Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra ir negali būti. Postmodernioji metacivilizacija sparčiai keičia mūsų estetinius kriterijus, plėsdama akiratį, kūrybinę laisvę, skatindama atsisakyti dogmatiškumo, istoriškumo ir idėjų hierarchijos.

ALGĖ GUDAITYTĖ Man penkiasdešimt dveji. Taigi, oficialiai gyventi pradėjau 1960 m., nors iš tikrųjų atsiradau dar prieš karą. Esu moteris ir gimiau kaip įprasta – vyro rankų palytėta. Ir dar ne viena!