MenaiDailė

Žirmūnų istorija skulptūrose

KRISTINA STANČIENĖ Skulptūros mus nuolat pasitinka ir palydi. Tai ir pakelės kryžiai, ir graudžios kaimo dievdirbių mūkos, ir solidūs paminklai, ir įvairios dekoratyvinės miesto puošmenos…

Kito skonis

Nadia Prigodich – šiuo metu tarp Kijevo ir Vilniaus gyvenanti dailėtyrininkė ir kuratorė. Pirmų vizitų Vilniuje metu ji pasirinko bene greičiausią būdą pažinti svetimos šalies meninį gyvenimą – savarankiškai vartė katalogus ir šiuolaikinei lietuvių dailei skirtus albumus, rastus Nacionalinės dailės galerijos informacijos centre.

Kaip mes ėjome į mugę

Mugės, nesvarbu kokia ji būtų, atveju visuomet prieš akis stojasi Peterio Bruegelio Vyresniojo žanriniai paveikslai, vaizduojantys žemiškojo pasaulio džiaugsmais ir rūpesčiais apniktų žmonių knibždėlynus, kuriuose darosi nebesvarbu – kas ką daro, kas kaip gyvena ir vardan dėl ko tai vyksta.

Pasirodo, poetas

JURGITA LUDAVIČIENĖ Nieko panašaus, čia visai nebus apie verbalinius poetus. Ir apskritai poezija dabar (ir ne tik dabar, ką jau čia) – labai komplikuotas dalykas. Jau vien todėl, kad poezijai, regisi, nereikia jokių priemonių ir jokių amato įgūdžių. Nei tau pirkti drobių, nei žinoti, kokiomis proporcijomis skiesti ir su kuo maišyti dažus

Visas pavadinimas: Kipro Petrausko paminklas

AISTĖ KISARAUSKAITĖ Unikalus objekto kodas: 20026 Visas pavadinimas: Kipro Petrausko paminklas Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., A. Vienuolio g. Įregistravimo registre data: 1993-04-07

Nespjauk į vamzdį

RENATA ŠČERBAVIČIŪTĖ Šulinys – tai paprastai vamzdžio pavidalo įrenginys, sudėtas iš rentinių. Sako, nespjauk į šulinį, nes gali tekti pačiam iš jo gerti. Prabilus apie skulptūrą viešojoje erdvėje norisi perfrazuoti: „Nespjauk į vamzdį.“ Vamzdis – tobula skulptūrinė forma. Reta konstrukcinė pastato dalis gali būti tokia tvirta. Tuščią jo vidų nebūtinai reikia užpildyti, kad jis išliktų tvirtas.

Fotografas Jurijus Rupinas apie Vilnių ir Vitą Luckų

Jurijus Rupinas (1946–2008) – fotografas ir rašytojas. Gimė ir iki 1989 metų gyveno bei kūrė Ukrainoje, vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, kur ir mirė. J. Rupinas priklausė Charkovo fotografijos mokyklai, kurios atstovams būdinga nonkonformistinė kūryba ir sovietiniame kontekste novatoriški konceptualūs ieškojimai. 1971-aisiais J. Rupinas buvo garsios fotografų grupės „Vremia“ („Laikas“) iniciatorius.

Atspaustas feisbukas

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Jūratės Rekevičiūtės paroda „Dalintis. Patinka“ galerijoje „Meno parkas“ Besiklausant vieno menininko kūrybos pristatymo, vienu metu į viršų pakyla po vieną mudviejų su Monika antakį. Susižvalgom, šyptelim. Ir teisingai, šnabždu. Taip ir reikia.

Aguonų gatvės katinas

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Ksenijos Jaroševaitės skulptūra Jurgos Ivanauskaitės skvere Rajonas tarp stoties ir centro, šiandien jam visai netinkančiu Naujamiesčio vardu. Pro pravirus bendrabučio langus veržiasi šilti maisto kvapai, muzika ir raudonos begonijos.

Žalias pasas

TOMA ŠVAŽAITĖ Šešiolikos metų sulaukusiam asmeniui išduodamas nacionalinę tapatybę patvirtinantis dokumentas – pasas. Menininkas savo ruožtu kūrėjo tapatybę pasirenka pats, neatsižvelgdamas į amžių ar rasę, o tuo labiau instituciją, kuri prisiima galią išduoti pasą.