RŪ­TA TAU­KI­NAI­TY­TĖ-NAR­BU­TIE­NĖ Knyg­ri­šys Zig­mas Ma­la­šaus­kas ne­ži­no­mas dėl ke­lių as­pek­tų. Jį sa­vo mo­nog­ra­fi­jo­se mi­nė­jo Gied­rė Jan­ke­vi­čiū­tė ir Le­o­nas Gu­dai­tis, ta­čiau jo veik­la iki šiol ne­bu­vo nei ty­ri­nė­ta, nei ap­ra­šy­ta. Jis dir­bo knyg­ri­šiu ir su di­de­liu už­si­de­gi­mu pro­pa­ga­vo me­ni­nę knyg­ri­šys­tę Kau­ne ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je

„Šiau­rės At­ėnų“ kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas – bai­gia­si. Kvie­čia­me jus įsi­žiū­rė­ti į pas­ku­ti­nį kon­kur­so pa­veiks­lą iš Mo­der­naus me­no cen­tro ko­lek­ci­jos. Šį kar­tą – Gin­ta­ro Zna­mie­row­skio pa­veiks­las „Šiuo­lai­ki­nio me­no cen­tras“.

RY­TIS RA­DA­VI­ČIUS J. M. W. Tur­ne­ris bu­vo iš­ki­liau­sias an­glų dai­li­nin­kas. Pir­mo­je XIX am­žiaus pu­sė­je jo pui­kiai nu­ta­py­tus, bet įpras­tus pei­za­žus pra­dė­jo keis­ti vos ne iki abst­rak­to iš­blu­kin­ti vaiz­dai, ku­rių ta­da dar nie­kas ne­va­di­no im­pre­sio­niz­mu ir ne­daug kas su­pra­to.

Bai­gė­si dar vie­nas, prieš­pas­ku­ti­nis, pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­so „Dvie­se su pa­veiks­lu“ eta­pas. Šį kar­tą Mo­der­naus me­no cen­tro pri­zas – nau­jas ir pui­kus Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus al­bu­mas – ati­ten­ka Jo­nui Ki­ri­liaus­kui už teks­tą „Apie rau­do­nas kel­nes ir nuo­tai­ką“.

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Pa­ro­da „Baltic Ex­pro. Jau­nie­ji me­ni­nin­kai apie švie­ti­mo pro­jek­tus“ Fra­zė „Pa­ra­šyk pro­jek­tą, ta­da pa­kal­bė­sim“ mums tam­pa to­kia pat įpras­ti­nė kaip pra­šy­mas „Pa­skam­bink man, bū­siu kaž­kur mies­te“.

JU­LIUS KE­LE­RAS Pa­klau­siu pa­pras­tai: ar aš no­riu mąs­ty­ti apie tai, ką nu­ta­pė Ry­tas Jur­ge­lis? Taip. Ko­dėl? Nes no­riu: tai tar­si at­ra­ki­na ma­ne ir lie­pia pa­si­rink­ti fi­gū­rų spal­vą – nors šis žai­di­mas nė­ra ma­no, nie­ku bū­du. Tai Ry­to ke­lias – jo kvė­pa­vi­mas da­žais, jo pra­ra­di­mų, at­mi­ni­mų ir nu­švi­ti­mų marš­ru­tas

Ne tik me­ni­nin­kai, ku­ra­to­riai, bet ir dai­lė­ty­ri­nin­kai šian­dien ieš­ko nau­jų kal­bė­ji­mo bū­dų ir po­žiū­rių. Juk įdo­miau­sias da­bar­ti­nės dai­lės po­slin­kis yra ne for­ma­lios ino­va­ci­jos, o po­žiū­rio pa­si­kei­ti­mas. Nau­ji yra ne ob­jek­tai, o jų re­gi­my­bės. Net to­kios kon­ser­va­ty­vios ins­ti­tu­ci­jos kaip mu­zie­jai at­si­sa­ko is­to­ri­nės rep­re­zen­ta­ci­jos ir for­muo­ja pa­ro­das, ku­rio­se svar­biau­sia – nau­jas žvilgs­nis ar nau­ji kon­teks­tai.

Tę­sia­si ra­šy­to­jų (ti­ki­mės, ir skai­ty­to­jų) pa­mėg­tas kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas. Nuo šiol su Mo­der­naus me­no cen­tru rink­si­mės pa­veiks­lus ir au­to­rius, ar­ti­mes­nius mū­sų lai­ko­tar­piui. Šį kar­tą – Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus pa­veiks­las „Ket­vir­ta­die­nis“.

IE­VA RUS­TEI­KAI­TĖ Ką tik įvy­kęs kon­kur­sas „Jau­no­jo ta­py­to­jo pri­zas 2012“ ir ge­riau­siais pri­pa­žin­ti dar­bai ke­lia įvai­riau­sių min­čių tiek apie šiuo­lai­ki­nę Bal­ti­jos ša­lių ta­py­bą, tiek apie vi­suo­me­nė­je pro­ble­mi­nė­mis lai­ko­mas te­mas.

Prieš tris sa­vai­tes kvie­tė­me skai­ty­to­jus in­ter­pre­tuo­ti An­ta­no Sa­muo­lio pa­veiks­lą „Bal­to­ji obe­lis“. Kaip vi­sa­da, su­lau­kė­me ne­ma­žai in­ter­pre­ta­ci­jų, tad „Šiau­rės Atėnų“ 42 nu­me­ry­je pub­li­kuo­ja­me tik ke­lias iš jų – kitas ra­si­te in­ter­ne­to pus­la­py­je http://blogas.satenai.lt/konkursas.