MenaiDailė

Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Štai moteris – graži ir išdidi, kaip ir dera keturių metrų aukščio bronzinei statulai miesto centre. Plaukus puošia laurų vainikas, saulėje noksta krūtys. Po jos kojomis – ant nugaros parvirtęs, ranka veidą besidengiantis vyras.

Menas: idėjų kratinys, sintezė. Neužbaigtumas

GRETA SIRVIDAITĖ Tai, ką dabar matome priešais save plačiai atmerkę akis, yra kažkieno idėja: durys, stalas, elektros lemputė – viskas turi savo tėvus ir protėvius, tuos, kurių galvose užgimė pradinė idėja, ir tuos, kurie ją įtraukė į evoliucijos ratą ir išreiškia kitu žmogiškųjų išteklių pavidalu – menu. Viskas skamba kiek sudėtingai, tačiau mene to išvengti neįmanoma.

Dienoraščio įtrūkis. Kitokia autorinės parodos atidarymo refleksija

REMIGIJUS VENCKUS Man visiškai nesvarbu, kokie žiedlapiai, plastikiniai ar tikri, nukloja pavasarinį mano vaikystės kiemo gruntą. Anksčiau būdavo svarbu.

Suknelė, kurios parodoje nėra

MALVINA JELINSKAITĖ Jūratės suknelė ryškiai mėlyna, dailiai į apačią platėjanti. Su ta suknele, ilgais plaukais, pasuktais plaukų galiukais ir su akiniais – tokią mamą Monika prisimena iš savo vaikystės. Švelni elegancija, gėlėtas likimas, kurį dabar jau aš galiu dar ir dar kartą pasimatuoti.

Mamuto monumentas

VIDAS POŠKUS Rusų mokslininkams amžinojo įšalo žemėje, Jakutijoje, Kolymos upės žemupyje, netoli Čerskio miesto (pavadinto žymiojo lietuvių bajoro, sukilėlio, geografo ir atradėjo Jono Čerskio garbei), jau dabar labai realiai kuriant Pleistoceno parką, kuriame yra ir bus įdiegiami ir klonuojami gyvi ir išnykę gyvūnai

Pragmatiškai sentimentali žmogaus Nojaus arkoje istorija

GUODA GEDIMINSKAITĖ Pradėjusi rašyti pagalvoju, kad visa tai per daug sizifiška. Šiandien, dailės kritikai daugiausia dėmesio skiriant šių dienų dailei, rašyti apie senąjį meną atrodo kažkaip ir nereikalinga, ir net nejauku.

Brokuota laiko juosta

Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda

Fontanas kitaip

ASTA JACKUTĖ Pirmoji asociacija, kuri ateidavo į galvą prieš gerą dešimtmetį, mąstant apie tradicinį fontaną lietuviškame mieste, – nyki vandens čiurkšlė, bejėgiškai įstrigusi tarp tamsios granitinės formos ir alsios vasaros išblukinto dangaus. Šiauliai taip pat turėjo tokių sunkiasvorių fontanų.

Nemojuojanti teptuku

LINA ŽIGELYTĖ Pirmoji personalinė Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda įvyko 1983 m. Dailės parodų rūmuose, dabartiniame Šiuolaikinio meno centre. Anuomet ekspozicijų salės centre dekoratyviniais tikslais dar stovėjo gėlių klomba.

Išgalvoti mitai, arba Lakunka* prie namų slenksčio

GUODA GEDIMINSKAITĖ Kad mane, ambicingą tokią, perkūnas, bet šį sykį turiu didelį sumanymą. Pasirenku Tado Goreckio „Aklą elgetą su berniuku“ (1843) – vieną iš Vilniaus paveikslų galerijos nuolatinės ekspozicijos paveikslų – ir analizuoju jį antropologiškai.