MenaiDailė
Kultūrinis herojus – spiralė ir ėriukas
KOSTAS GAITANŽI Meno teoretiko ir psichoanalitiko Ernsto Kriso nuomone, kiekvienas menininkas nesąmoningai atkartoja tam tikrus „kultūrinio herojaus“ mito naratyvus, šis atkartojimas yra realus ir negali būti paaiškintas vien menininkų oficialių biografijų sudarymo kanonais ir stereotipais.
Apie veidą kaip faktą
JURGIS VININGAS Rugpjūčio 14 d. Klaipėdos galerijoje „Si:said“ buvo pristatyta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Nepamenu tavo veido“ (veiks iki rugsėjo 3 d.).Jis gimė ir užaugo Klaipėdoje. 1994–1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje.
Bonaventūro Šalčio tapybos metafizika
REMIGIJUS VENCKUS Ne tik meno galerijos, bet ir menininkai, nebūtinai sąmoningai, ugdo kūrinio vartotojo skonį ir populiarina meno kūrinius kaip nematerialias vertybes. Visuomenėje (arba jos tam tikroje dalyje) atpažįstamas menininko braižas veikia kaip investuojama ir perinvestuojama vertybė, dėl kurios tarsi vyksta vartotojų galynėjimasis.
Riteris Rolandas: įvaizdžio kilmė ir Rolando statulos
VITALIJUS MICHALOVSKIS 2004 metais į Pasaulio paveldo sąrašą pateko Brėmeno Rolando statula – viena didžiausių viduramžių laikus menančių skulptūrų Vokietijoje.
Stiklo plastikas ir Kristijonas Donelaitis
AISTĖ KISARAUSKAITĖ Ir pagaliau neverta niekur važiuoti! Ramu, gera – karščiai Vilniuje. Plieskiant saulei šis platesnis, erdvesnis, nuščiuvęs, kiek panašus į stiklainį nuo uogienės, gal todėl, kad žydi liepos, varvėdamos ant Gedimino prospekto šaligatvių, kuriais žingsniuojant limpa kojos.
Mylimas nemylimas parkas Klaipėdoje
VADI MISERI Kai manęs paprašė parašyti apie skulptūrų parką Klaipėdoje, kiek sutrikau. Kurią skulptūrą pasirinkti? „Mazgą“ ar „Balną“? „Sunkias mintis“ ar „Vasaros lietų“? Kiekvieną kartą einant per parką dėmesį patraukia vis kitos skulptūros. Kaskart iš naujo sakau sau: „O, šitos tai tikrai nemačiau.“
Užribis
ŽIVILĖ ALEKNAITĖ 1410 m. liepos 15 d. – netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino. 1878 m. – Jano Matejkos „Žalgiris“.
Puikieji Vilniaus dobermanai
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Turbūt visi vilniečiai pažįsta bronzinę dobermano skulptūrą Gedimino prospekte. Bet tik atidesni žino, kad dabartinė skulptūra – jau antroji Vilniaus dobermanų karta.
Amžinieji trienalės kontekstai
RŪTA JAKUTYTĖ Į tapybos parodas visada norisi eiti net pasišokinėjant iš džiaugsmo, nes sumažėja tikimybė pamatyti pilną salę ekranų ar kitokių nuogosios, estetika nepridengtos koncepcijos menų. Net nejauku, kai pamatai, kaip žiūrovai suglumę spokso į juos kokias trisdešimt sekundžių
Paminklas tautų santykiams paribyje
VIDAS POŠKUS Tai, kad skulptūra stovi ne pačiame Vilniuje, o jo paribyje – sostinės orbitoje besisukančiame lenkiškame „štetle“, visaip (ir neigiamai, su pagieža, ir neutraliai, bet dažniausiai su ironija) linksniuojamame Nemenčinės mieste, suteikia peno mintims ir kalboms apie daug ką – apie tautų santykius
