Apie Dariaus Žiūros SWIM Šiuolaikinio meno centre Veidai, žvelgiantys iš nuotraukų, – iškart buvo aišku, kad liudija nekokią istoriją; kažkokie griūvantys grybai skaidrėje ant sienos – žiūrėjau į juos dar nežinodama, nei kas tie grybai, nei kieno veidai, bet viduj viskas buvo kažkaip aišku – kažin koks marginalus pasaulis, paribiai, kažkas, apie ką nelabai galima kalbėti, ir pačių žodžių nedaug,…

Kalbėti apie vyresnės kartos fotomenininkus paprastai yra palyginti lengva. Sutkus, Žvirgždas, Rakauskas, Kunčius ir visas sąrašas jau nutrintų pavardžių, kurias drauge su jų darbais šiandien galima gliaudyti kaip kokias saulėgrąžas, ir viskas ten aišku, viskas jau pasakyta tiek autorių, tiek žiūrovų, tiek visų įmanomų žinovų. Kartais pasiknaisioti Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių sąraše gali būti visai smagu. Susirandi patinkančią pavardę, atsidarai…

Parodoje „Platus kampas. Laiko limitas“ galerijoje „Arka“ mano laikrodis po daug laiko vėl ėmė tiksėti ir netgi skubėti, nors apskritai dažniau atkreipiu dėmesį ne į savo laikrodį, kuris guli numestas kažkur giliai krepšyje, bet į kitų žmonių laikrodžius. Štai Andris Vitolinis kaip tik ir nutapė tokį vieną, parodos plakate rodantį 20 valandų 14 minučių, tarsi tapyti laikrodį nebūtų vienas iš…

Berlyno Neue Nationalgalerie (Naujoji nacionalinė galerija) buvo atidaryta 1968 m. „Naująja“ galerija pavadinta norint atskirti ją nuo rytuose už Berlyno sienos likusios Nacionalinės galerijos ir pabrėžti parodų kryptį – modernus XX a. menas. Šių dviejų Berlyno galerijų tarpusavio santykį galima palyginti su Londono Tate Modern ir Tate Britain galerijomis. Turtingoje galerijos kolekcijoje yra Gerhardo Richterio, Anselmo Kieferio, Ernsto Ludwigo Kirchnerio,…

Galvoju apie parodą. Tai nesibaigiantis šlifavimas ir sprendimų ieškojimas. Net ir tuomet, kai miegi. Kaip visada, galutinė kokybė priklauso nuo suvedimo. Tai ir nulems, kiek paroda bus naivus įvairių meistrysčių montažas ir kiek ji taps vientisu lydiniu. Ši įsivaizduojama struktūra primena monetų lydinį. Tai vienas iš stebuklingu būdu man pavykusių daiktų. Man pačiam jis tapo mitu, apgaubtu nepakartojamumo ir mistikos…

Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai smalsaus proto čiuptuvai pradės slysti kūrinio paviršiumi iki neišmatuojamų prasmės gelmių, drįstu konstatuoti, kad laikas yra labiausiai tyrinėjamas ir mažiausiai ištirtas, gausiai vaizduojamas, bet išsamiai neatskleistas.…

Norėčiau parašyti apie vieno ryškiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Gintauto Velykio parodą „DEperSONALIZACIJA“, pamatytą Kauno menininkų namuose,

„Kairėj–dešinėj“ atidaryta Repšio paroda. Iki kovo 29 dienos. Buvau užsidaręs savame pasaulyje, nuėjau į parodos atidarymą ir patekau į Repšio pasaulį. Aldutė, duktė mano, aktorė, aplankė parodą ir sakė man, kad paroda jai labai patiko, tik ji nežino kodėl. O aš žinau. Todėl, kad man gera Repšio pasaulyje, kuris prasideda nuo jo paties, nuo jo paveikslų ir baigiasi žmonėmis, kurie…

Pabaiga. Pradžia Nr. 5 4 Vidaus ritinys Interior Scroll Carolee Schneemann priartėja prie ilgo stalo nešina dviem marškomis. Nusirengia, įsivynioja į paklodę ir užlipa ant stalo. Pranešusi, kad žiūrovams skaitys iš savo knygos „Cézanne, She Was a Great Painter“, nusimeta maršką, pasilikdama prikyštę, ir kūną bei veidą ištepa tamsiais dažais. Laikydama knygą ir balsu skaitydama, grakščiai imituoja tapytojo modelio vertas…