MenaiDailė
Meistro Jeronimo Filipiniečio laiškas jo draugui Žingeidai Klaustraburniui
Apie šiuo metu Vilniuje vykstančias parodas Brangus Žingeida, šiuo trumpu laiškeliu noriu tave informuoti apie pasikeitimus Išradimų rūmų Šv. Mikalojaus bokšte. Tu prisimeni prie murmesių kambario mūsų praleistas valandas, visus tuos patarimus, kaip reikia konstruoti audimo stakles, kaip parinkti ir paruošti nendres, kaip priversti ugnį degti rato viduryje ir atėjus laikui sutikti angelą arba suploti ir suderinti sferas. Dabar…
Procesas, kuris niekada nesibaigia`
Šiurpios, besotės pasaulio burnos springsta nuo kuriamų tobulo, plastikinio gyvenimo iliuzijų; spalvotų, gražių laimingos ateities vizijų…
Pasiuntinių suolelis
Pasėdėjome ant suolelio, prisiminėme pradžią, pasidžiaugėme tuo, kas pasiekta, sukurta, padaryta. Mintys nesulaikomai nubėga į laikus, nutolusius per pusę amžiaus. 1963 metų vasarą, po ilgo pastangų maratono, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesuo Valerija Čiurlionytė-Karužienė įgyvendino puoselėtą svajonę – Čiurlionių šeimai priklausiusiuose namuose Druskininkuose įsteigė M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Prasidėjo Jos projekto – pasitelkus muziejų paversti Druskininkus kultūros centru – įgyvendinimas.…
10-ojoje Kauno Bienalėje – paroda „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“
Šių metų rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val., 10-ojoje Kauno bienalėje M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks „Lewben Art Foundation“ parodos „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ atidarymas…
Gyvenimiški (ko)miksai
Nuo to laiko, kai spaudoje pasirodė pirmieji komiksai, praėjo amžius. Tai savotiška kultūros refleksija, talpus tekstas, kuris pasakoja istorijas, vizualiai jas pateikia. Neretai kaip tik formos strategija parodo, kad piešinys gali pasakyti daugiau negu tekstas. Atvaizdas žadina žiūrovo sąmonę, įtraukia į fragmentiškų vaizdų žaidimą, kuris nėra vien tik kelių sakinių perskaitymas komikso laukeliuose. Žaidimo kategoriją pasirenka Miglė Anušauskaitė, kuri šią…
Gyvastis drobių paviršiuose
Kai rašau tekstą, man svarbu visa, apie ką ketinu rašyti, regėti mintyse; bendrą paveikslą juodu ant balto „piešiu“. Galvoju, kaip monochrominiame paveiksle žodžiais perteikti spalvas, kaip sudėlioti pagrindinius kompozicinius elementus, kad skaitančiajam būtų įdomu dėti vieną elementą prie kito ir mintyse „rekonstruoti“ piešinį. Apie tekstą, kaip paveikslą, prakalbau neatsitiktinai. Kadangi esu tapytoja, daugelį kasdienių situacijų regiu kaip nedidelius etiudus. Žvilgsnis…
Du žvilgsniai
Toje vietoje vėl atsidūriau važiuodama miško takais: toje vietoje aš gimiau, ten netoli jūra, yra gabalėlis žemės, ten smėlis – daug smėlio…
Išgalvotas menininkas
Vaikščiodama po parodas neretai pasijuntu it kolekcionierė, atmintyje kaupianti vaizdus, potyrius, menininkų biografijų nuotrupas. Lėtais žingsniais braižydama trajektorijas po galerijų erdves, ieškau jose pravirų durų į menininkų kuriamus pasaulius, o juose – renku spalvas, formas, faktūras, narstau kompozicijas, smulkmeniškai apžiūrėdama kiekvieną jas sudarantį elementą ir paskirus susidėdama į laisvas atminties kertes. Per kelerius intensyvaus parodų lankymo metus tose kertėse…
Du žvilgsniai
Kartais, tiesą sakant, atrodo, kad rašymas ir tapymas – tai du atskiri pasauliai. O tiksliau – dvi skirtingos kalbos. Nėra jokio žodyno, padedančio vieną jų išversti į kitą…
Stop-motion
Šįkart mano urbanistinius prisiminimus sužadino apsilankymas Marijos Griniuk parodoje „Konstrukcija“. Tapybos restauraciją Kijeve ir Vilniuje studijavusi menininkė didžiąją laiko dalį leidžia archyvuose, ieškodama medžiagos tyrimams apie miestų architektūros kaitą, veikiančią individualią ir kolektyvinę žmogaus atmintį. Personalinės parodos tema susiformavo autorei gyvenant įvairiuose Europos miestuose. Apsiriboju gyvenimu skirtinguose vieno miesto rajonuose, tačiau parodos tema paskatino „atgaminti“ prisiminimus apie Kauno Vilijampolę (ji…
