MenaiDailėFotografija
Keisčiausios fotografų skirtybės
Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės…
Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose
Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“. Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius. Nuojauta labiau nurodo ne tai, kas egzistuoja arba jau įvyko, ne tai, kas dabar rodoma Šulskytės sukurtame atvaizde, bet patirtį, kuri tyko ir bando nutikti. Tad galima manyti, kad per atvaizdus, žyminčius…
Seirijiečiai po du
ŠARŪNAS LUKOŠIUS Impresija iš Vytauto V. Stanionio parodos Vytauto „Nuotraukos dokumentams“ Jam aštuoniasdešimt ketveri. Jis žilstelėjęs, kresnas vyras. Neprisimena, kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis iš Seirijų pateko į Kauną.
Beprotybės tema fotografijoje
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Bandymai užfiksuoti beprotybę fotografijose prasidėjo nepraėjus nė dešimtmečiui nuo kalotipijos proceso išradimo. Britų psichiatras ir fotografas Hugh Welchas Diamondas 1848–1858 metais fotografavo savo pacientes, tiksliau, jų fizionomijas
Kaip žiūrėti, kad (ne)pamatytum
RIČARDAS ŠILEIKA Perkūniškai negailestinga šių Eugenijaus vaizdų kokybė! To jo naudojamo fotoaparato, to fotoaparato optikos. Netgi šiek tiek nejaukoka. Lyg žiūrėčiau „National Geographic“ darbus.
Brokuota laiko juosta
Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda
Viktorija Rekašiūtė: jei ne menas, būčiau kosmonautė
Šį ketvirtadienį, vasario 21 dieną, B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ (A. Vienuolio g. 12–1, Vilnius) atidaryta jaunos fotografės Viktorijos Rekašiūtės-Ragganos paroda, skirta moteriai. Nebūtinai Beatričei.
Vilniaus veidai
Šiuo metu (iki rugsėjo 29 dienos) VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ veikia teatro dailininkės, grafikės Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda. Joje – dešimtys nedidelio formato nespalvotų nuotraukų, darytų 1963–1993 metais sau ir savo draugams. Šiandien išviešintos fotografijos sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo
Tarp reportažo ir režisūros
Vytauto Augustino fotografijų paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje VIDAS POŠKUS 1937 metais Paryžiuje vyko tarptautinė paroda „Menas ir technika šiandienos pasaulyje“. Joje debiutavo lietuvių fotografai – ir ne vienas ar keli, o visas tuometinis jų žiedas: P. Babickas, B. Buračas, V. Gavėnas, S. Kolupaila, O. Naruševičius ir kiti.
Fotografas Jurijus Rupinas apie Vilnių ir Vitą Luckų
Jurijus Rupinas (1946–2008) – fotografas ir rašytojas. Gimė ir iki 1989 metų gyveno bei kūrė Ukrainoje, vėliau persikraustė gyventi į Vilnių, kur ir mirė. J. Rupinas priklausė Charkovo fotografijos mokyklai, kurios atstovams būdinga nonkonformistinė kūryba ir sovietiniame kontekste novatoriški konceptualūs ieškojimai. 1971-aisiais J. Rupinas buvo garsios fotografų grupės „Vremia“ („Laikas“) iniciatorius.
