MenaiDailėFotografija
Langams reikia stiklų
Izio Bidermano (1911–1980) fotografijų albumą vartau pasidėjusi ant lovos, rodau vaikui. Jam patinka nuotraukos su Paryžiaus pokario karuselėm, su ugnies rijiku, su mergaite, pasiklydusia tarp senų lėlių. Mane labiausiai patraukia nuotrauka su vyru, ant nugaros nešančiu stiklo lakštus. Pati nesuprantu kodėl – vis atsiverčiu tą lapą, pasistatau albumą tolėliau, atsitraukiu, žiūriu.
Vienatvė tarp atspindžių ir šešėlių: fotografės Vivian Maier autoportretai
Su Maier kūryba susidūriau gan atsitiktinai – jos gatvės fotografijos buvo paplitusios po socialinį tinklą „Tumblr“, o pažintį pratęsti netrukau „Skalvijos“ kino centre, kur mano paaugliškos akys rijo dokumentinį filmą…
Šeimos metraštininkės maištas
1888 m. George’as Eastmanas, „Kodak“ kompanijos įkūrėjas, paleido gerai žinomą reklamą, lydimą šūkio „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes padarome visa kita“. Ji tapo, ko gero, labiausiai aptariama fotoreikmenų reklama fotografijos istorijoje, davusia pradžią ikoniniam „Kodak“ panelės atvaizdui ir „Kodak“ kultūra bei „Kodak“ akimirka įvardytiems reiškiniams.
Kapsulė
Metodologinis šio rašinio pagrindas – britų feministės, kino studijų profesorės Annettės Kuhn knyga „Šeimos paslaptys: vaizduotės ir atminties dokumentai“ (Family Secrets: Acts of Memory and Imagination, 2002). Joje autorė analizuoja savo šeimos albumo fotografijas jungdama asmeninę perspektyvą su kolektyvine.
Vėros režisuotas pasaulis
Veronikos Šleivytės fotografiją, kurioje ji skaito laikraštį šalia besideginančios, vos pradėjusios bręsti mergaitės, įsikėliau į feisbuką prieš šešerius metus. Abi nuotraukoje pozuoja nuogos, kaip vėliau perskaičiau viename iš straipsnių apie fotomenininkę, kadras – surežisuotas, o mergaitė – Vėros giminaitė. Nuotrauka man priminė vaikystės vasaras – prosenelio kaime nuogos pievoje degindavomės su teta ir pusseserėmis. Taip pat atspindėjo…
Haptinis vizualumas ir privati erdvė
Gimus vaikams ėmiau juos fotografuoti – kad neišprotėčiau. Tai buvo tarsi būdas sukurti distanciją nuo labai intensyvaus, beveik nepertraukiamo santykio. Kažkuriuo laikotarpiu pardaviau visus skaitmeninius fotoaparatus ir sąmoningai likau vien su juostiniu. Dariau tai intuityviai, bet man buvo absoliučiai aišku, kad čia man reikalinga būtent juosta.
Nuogas kalnas per visą Gedimino Pranckūno žvilgsnį
Ką galima pasakyti apie objektą, apie kurį pasakyta viskas? Ištapytą ir išfotografuotą visais įmanomais rakursais, apipintą ne tik banaliomis legendomis, bet ir naujais skandalais, jau beveik dešimt metų aitrinančiais visuomenę. Ir rašant apie jį sunku išvengti klišių, nes tai – Gedimino kalnas.
Už Pario teismo ribų
„Kūnas o šešėlis“ yra pirmoji D. Kairevičiūtės fotografijos aktų paroda ir, reik pripažinti, labiausiai pavykusi iš visų jos eksponuotų fotografijos ciklų (2016 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje surengta paroda „Jie nesirūpina, kaip atrodys“, ten pat 2018 m. eksponuota paroda „Žolinė“, o 2017 m. Šv. Jono gatvės galerijoje rodytas kelionės ciklas „Rumunijos dulkės“).
Vaikai Daivos Kairevičiūtės „Žolinėje“
Kiekvienais metais, pasibaigus Velykų mišioms, kurios paprastai esti kiek ilgesnės nei įprastos, kunigas kviečia ploti mišiose dalyvavusiems vaikams: už kantrybę…
Keisčiausios fotografų skirtybės
Fotografai yra vieni svarbiausių meno ir ne meno, šiaip visokių vaizdinių intrigų kūrėjų. Jie matomi ir nematomi, visų reginių ir renginių priekyje, tiktai žiūrovai pro juos dažnai kiaurai žiūri, priversti kreivai žiūrėti. Pasiaukodami laksto po sporto varžybas, koncertus, spektaklius ir šimtus įdomiausių renginių. Žiauriai pailsta. Bet dvasioje, į šonus ritmiškai dunksint sunkiausiam krepšiui, skamba šventiška muzika. Fotografai ir fotografės…
