MenaiDailė
Apie geltoną, arba Samuolį nulakuotą
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio (1899–1942) retrospektyva ir inspiracijos“ yra sudaryta iš trijų dalių…
Ką slepia kaukė Medos Norbutaitės „Klounadoje“
Medos Norbutaitės autoportretas su klouno kauke, simboliškai pradedantis jos tapybos parodą „Klounada“ galerijoje „Arka“, tarsi siūlo žiūrinčiajam padaryti tą patį. „Klounados“ tema suponuoja nepaprastai gausų interpretacijų lauką – čia ir mimezė, ir kaukės, ir groteskas. Šventė ir kvietimas žaisti. Savo kūrinius pristačiusi per atidarymo metu vykusią ekskursiją, kurią vedė parodos kuratorė Evelina Januškaitė, Meda Norbutaitė kviečia lankytojus kurti ir…
Titaniškumas ir juvelyrika
Kovo 5 d. Vilniuje, galerijoje „Kairė–dešinė“, atidaryta grandiozinė titaniško Lietuvos kūrėjo – grafiko, iliustratoriaus, pedagogo, ilgamečio Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, profesoriaus, šilkografijos (serigrafijos) pradininko Lietuvoje, taip pat rašytojo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato – Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos paroda. Parodos organizatorius – Vilniaus grafikos meno centras. Parodos partneriai: LNDM Radvilų rūmų muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, MO muziejus, „Smells Like Spells“. Ši…
Miuncheno juvelyrikos savaitė – tarp déjà vu ir jamais vu
Nuo papildytos realybės papuošalų iki tų, kuriuose panaudoti smidrų kotai, nuo emaliuotų puodų bokštų ant podiumo iki šamaniškų apeigų konteksto – šiuolaikinė juvelyrika gali būti suprasta labai plačiai.
Trise laiko griaučiuose
Arturo Bukausko paroda masina galimybe iš kolektyvinio sąmonės lauko įvaizdinti tai, ko niekas nėra matęs. Visi mes patyrėjai ir kūrėjai, tarsi lęšiai skirtingai laužiantys į mus krintančią bendro lauko idėjų šviesą.
Dūžiai
Kristinos Švenčionytės paroda „Plyšys“ [...] Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose duris lankytojams atvėrė sausio 19-ąją, bet nuvykti į lietingą ir vėjuotą Klaipėdą ir nušlepsėti į parodą prisiruošiu tik pirmąjį vasario savaitgalį.
Suradusi savo namus
Pasak menotyrininkų, Didelytės kūryboje vyrauja metaforiški žmogaus būties ir vidinių būsenų vaizdai, lietuvių mitologijos, etnografijos, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos – tremties ir rezistencijos tema. Buvo ir krikščioniškų simbolių.
Vilnius mūsų. Ir jūsų
Asmeniškai gal tik pakilnočiau antakius (ir tokiu būdu išreikščiau šiokią tokią nuostabėlę) dėl Vilniaus daugiakultūriškumo (o ir daugiatautiškumo) sureikšminimo. Mat daugelis Europos miestų (ypač didmiesčių) yra tokie. Nekalbant apie tolimuosius Londoną, Paryžių, Marselį, Veneciją ar Amsterdamą, pirštu galima besti į ne taip toli esančius Gdanską ar Rygą.
Kristinos Norvilaitės Vilniaus jausmas
„Aš esu Vilniaus ir Vilnius yra mano“, – pakylėtai užsirašiau feisbuke prieš keliolika metų. Šis naivus užrašas atspindėjo tuometinę romantinę mano jauseną – vilnietės, gimusios Tyzenhauzų ligoninėje, vaikystę praleidusios Dzeržinskio (dabar Kalvarijų) gatvėje, gyvenusios ir Vilniaus periferijoje, ir centre, ir naujuosiuose rajonuose. Prieš keletą metų atėjo suvokimas, kad Vilnių jau galiu ramiai atiduoti, paleisti, palikti. Dezertyruoti iš jo be…
Degeneratas spintoje: apie „išspręstas“ ir „nepavykusias“ kompozicijas
Kaip sakoma pranešime spaudai ir anotacijoje: „Neišspręsta kompozicija“ – sovietų dailės cenzorių pamėgta frazė, kuria kritikuotas kūrinio meninis lygis ir oficialios ideologinės linijos neatitinkanti siužeto interpretacija.“
