Istorija
Atskleista šilko juostos paslaptis
BIRUTĖ ŽEMAITAITYTĖ Iki šiol neišsisklaidančią polemiką yra sukėlęs lenkų kalbininko ir literatūros istoriko, Vroclavo universiteto profesoriaus Władisławo Nehringo straipsnis pavadinimu Ein altes Denkmal der litauischen Sprache („Senas lietuvių kalbos paminklas“)
Prūsų kraujo paveldėtojai
Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas Šorys
Koks Endrikio Wendto vardas?
ALGIRDAS ŽEMAITAITIS Wendtas (Wendt) Endrikis (1819.III.22 Maž. Lietuvoje–1896.VII.5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.) – mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo, paskutinė darbovietė – Bitėnuose.
Tūkstantis „Šiaurės Atėnų“
LAIMANTAS JONUŠYS Jeigu prieš dvidešimt su puse metų mums, kuriantiems „Šiaurės Atėnų“ savaitraštį, kas nors būtų pasakęs, kad sulauksime tūkstantojo numerio… tai ką? Nieko. Apie tai minčių nebuvo – 1990 m. sausį rengdami laikraščio koncepciją, apmatus ir pirmąjį numerį jau galvojome apie antrą, o gal ir trečią numerį
Ką Pabaltijui norėtų priminti „Literaturnaja gazeta“
Seniausias Rusijos kultūros savaitraštis „Literaturnaja gazeta“ pastaruoju metu tapo atvirai reakcingas, polemizuojantis su kita, demokratiškesne rusų žiniasklaida. Siūlome du tekstus Pabaltijo tema.
Žydų šimtmetis
YURI SLEZKINE Siekdama paspausti Britaniją ir įsigyti sąjungininką Artimuosiuose Rytuose, Sovietų Sąjunga parėmė atskiros žydų valstybės idėją, tiekė žydų kovotojams ginklus (per Čekoslovakiją) ir tuoj pat pripažino Izraelio nepriklausomybę.
Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys?
ARŪNAS KAZYS KYNAS Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas.
Jei ne Durbės pergalė, Žalgirio nešvęstume
Apmąstant šiemet minimas 1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšio 750-ąsias, 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio 600-ąsias ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės 20-ąsias metines ir jų istorinę reikšmę, su istorike, politologe INGA BARANAUSKIENE ir istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas ŠORYS
Ar istorija turi ateitį
EUGENIJUS ALIŠANKA Turbūt ne vienam, jeigu ne daugeliui, išgirdus žodį „istorija“ prieš akis stoja mokykliniai vadovėliai, dažnai nuobodį ar net siaubą keliantis faktų ir įvykių talmudas, kurio net nesame viso pervertę, kurio esame išmokę, kitaip sakant, susikrovę į atmintį vien mažą dalį. Tik ir tegirdime, kad istoriją privalu žinoti, kad nežinantis istorijos privalo ją kartoti, t. y. vėl klysti.
Aksominė filosofinė revoliucija
ANDRÉ GLUCKSMANN Ir po dvidešimties metų nuo Berlyno sienos griuvimo mūšis dėl politinės laisvės tęsiasi. 1989 m. lapkričio 9-osios vakarą gėdos siena buvo pralaužta. Jau kitą rytą išvykau į Berlyną; netrukus po to išgyvenau Aksominę revoliuciją Prahoje, o galiausiai Ceauşescu žlugimą Bukarešte. 1990 m. pradžia žmonijai buvo džiugi.
