Pokalbiai
Tadas Kosciuška, bet ne tas, apie kurį pagalvojote
Kartą Tadą supakavo milicija. Nugabeno į skyrių T. Kosciuškos gatvėje. Mentai klausia: „Pavardė?“ Sako: „Kosciuška.“ – „Tai gal ir Tadeušas būsi?“ – „Taip, – sako, – Tadas.“ Mentai pamanė, kad vyrukas šaiposi. Namo grįžo visas mėlynas.
Teatro terariume
Agora Skubūs maži žingsneliai. Iškylos krepšys tvirtai gniaužiamas abiem rankomis. Pilna mažų žingsnelių ir nuobodžiaujančių meno kritikų pintinaitė. Moteris milžiniškomis akimis, it iš kokio anime šedevro, bėga per agorą. Minia tylėdama prasiskiria į šalis. Visi žino, kad geriau jau šiai damai nepastoti kelio. Kas ji? Kodėl jos akys taip dega it per visą naktį prieškambaryje palikta šviesa?
Brokuota laiko juosta
Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda
Hokitų tikėjimas: nesąmonė visada bus priešais
„Agora“ šurmuliuoja. Iš visų pusių į ją plūste plūsta žmonės, ištroškę Mokymo. Skamba gana dvasingai, tiesa? Bet neapsigaukime. Šį kartą minias į mūsų aikštę sutraukęs oratorius savo žodžių laukus užminuoja ne pasenusiais kiaušiniais ar pažadais Lietuvoje atidaryti ateivių ambasadą. Jo besiklausydamas gali nebent užminti ant žodžių pievoje pasislėpusių ironijos daigų
Iš pokalbio su Algimantu Masiuliu apie „Statytoją Solnesą“ ir kita
Šį pokalbį, kuris vyko maždaug 1997 metais, radau savo archyve ir apsidžiaugiau, nes kalbėdamas apie Ibseno „Statytoją Solnesą“, žinomą Jono Vaitkaus spektaklį Kauno scenoje, kur pirmąjį savo teatrinį vaidmenį suvaidino aktorius Juozas Budraitis, Algimantas Masiulis pasako daug įdomių minčių apie režisūrą ir aktorystę
Romai nepasiduoda represijomis grįstai sistemai
Sėdžiu dailininkės, poetės, žmogaus teisių aktyvistės FIOKLOS KIURĖ namuose ir smalsiai dairausi aplink. Svečiuojuosi čia ne pirmą kartą, tačiau bandau naujai pažvelgti į tai, kas jau ne sykį regėta. Jaukus butukas tiesiog sausakimšas įvairiausių įdomybių – paveikslų ir kitų meninių objektų.
Apie cepelinus, vykėlius ir nevykėlius ir įsivaizduojamus draugus
Su LAURYNU KATKUMI apie jo pirmąjį romaną „Judantys šešėliai“ kalbasi Laura Laurušaitė ir Ramūnas Čičelis
Sveikoj sieloj sveikas kūnas
„Agoroje“ šiek tiek pritemo šviesos. Suskambo bambukinė fleita. Kiek akylesnis praeivis pastebėtų, kad čia pat iš nežinia kur vidury aikštės atsirado skaidrus ežeras, o aplink ėmė mirguliuoti, traškėti ir kitaip būti. Tas Nežinia Kur – tai naujausias garsaus lietuvių poeto DONALDO KAJOKO romanas „Ežeras ir jį lydintys asmenys“
Jolita Vaitkutė: kultūra kaip vitaminai, santykis su žmonėmis – kaip gyvenimo tikslas
„TEDxYouth@Laisvės alėja“ dizaino koordinatorė, Lietuvos mokinių parlamento VI kadencijos narė, meno žurnalo „Republic x“ žurnalistė, įvairių kitų renginių (bendra)organizatorė
Pasaulis – charmsiškas nutikimas, o ne herojiška odisėja
Rašau norėdama Jums pristatyti naują „Šiaurės Atėnų“ skiltį „Agora“. Nuo šiol akimis klaidžiodami po „Agorą“ galėsite sutikti įvairių žmonių: menininkų, mokslininkų, politikų, studentų, amatininkų, prekeivių – piliečių, kurie turi ką papasakoti ir apie ką padiskutuoti.
