Pokalbiai
Mano dievas yra šio pasaulio dievas
Su filosofu ARVYDU ŠLIOGERIU kalbasi Augustinas Dainys – Gerbiamas profesoriau, ar skaitote „Šiaurės Atėnus“? Ir apskritai – ar sekate Lietuvos kultūrinę spaudą? – Atvirai pasakius, beveik ne. Net nežinau kodėl. Gal dėl to, kad aš vis labiau bėgu nuo visuomenės, bėgu nuo kalbos, bėgu nuo didmiesčio. Gal dėl to, kad vis labiau orientuojuosi į upelius, į miškus, gal dėl to,…
Bausmė turi keisti žmogų
Su Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonu, broliu pranciškonu ARŪNU PEŠKAIČIU kalbasi Erika Malažinskaitė – Esate Bernardinų parapijos klebonas ir jau trejus metus Lukiškių kalėjime kalinčių nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas. Kokia jūsų patirtis? Apie ką, jūsų manymu, šiuo metu aktualu kalbėti? – Yra labai daug aktualių dalykų. Pirmiausia, žinoma, tai, kad į nuteistuosius iki gyvos galvos mūsų visuomenėje…
Piktosios dvasios tikslas – sunaikinti žmogaus asmenybę
Su egzorcistu kunigu ARNOLDU VALKAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė – Kas yra egzortas? Jis kalbamas už vieną žmogų ar už visą pasaulį? – Tai išlaisvinimo iš piktųjų dvasių malda. Dažniausiai vyksta apsėstų žmonių išlaisvinimas, kartais ir vietų. Už pasaulį gali bet kuris žmogus melstis paprasta malda.
Kai šokteli žuvis aukštyn
Su filosofu ALGIU MICKŪNU kalbasi Virginija Tamošiūnaitė – Karas jus privertė emigruoti į Ameriką. O šiandien daug kas išvyksta ieškoti geresnio, lengvesnio gyvenimo užsienyje. Ką apie tai manote? – Prisimenu daoizmo posakį: „Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio.“ Juk lietuviai, kaip baltų gentis, per šimtus metų buvo veiklūs žmonės, gyvenę ir mąstę pozityviai, bet kaip yra dabar?
Uždusęs Homo sapiens
Su amerikiečių antropologu prof. DANIELIU E. LIEBERMANU kalbasi Marcinas Rotkiewiczius – Homo sapiens atsirado Afrikoje maždaug prieš 200 tūkst. metų. Jeigu čia stotų koks nors vienas iš pirmųjų mūsų rūšies atstovų, ar jis nuo mūsų labai skirtųsi? – Nelabai. Tik mūsų kūnai, taigi ir smegenys, šiek tiek mažesni. Kadaise apskaičiavau, kad šiuolaikinio žmogaus veidas yra apie 12 proc. mažesnis negu…
Filosofas Gintautas Mažeikis: moralė gali naikinti kultūrą ir atvirkščiai
– Kultūrinis reliatyvizmas reiškia atsisakymą vertinti kitos kultūros papročius neatsižvelgiant į kontekstą. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas kaip mokslinis metodas nuo kultūrinio reliatyvizmo kaip požiūrio? – Visų pirma kultūrinio reliatyvizmo nedera painioti su kognityviniu ir etiniu reliatyvizmu. Mano įsitikinimu – bent jau remiantis sociokultūrinės antropologijos tyrinėjimais – pasaulyje yra nesuderinama kultūrų įvairovė.
