Pokalbiai
Tėčio biblioteka
Kovo 18-ąją Kęstučiui Nastopkai būtų suėję 85-eri. Pirmą kartą pavasarį sutiksime be mūsų mokytojo, profesoriaus, kolegos ir bičiulio, literatūros tyrinėtojo, semiotiko. Prieš atiduodant Vilniaus universiteto bibliotekai Kęstučio rankraščius ir knygas su jo dukromis Agne ir Kristina pasikalbėjome apie tėčio biblioteką ir ne tik. Su Kristina susitikome namuose Šeimyniškių gatvėje, jo darbo kambaryje, o su Agne – A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre (Vilniaus universitete), dar vienoje Kęstučiui svarbioje vietoje.
Jusliškumas ir erotizmas moterų literatūroje
[Kulvinskaitė:] …literatūriniai vertinimai susiję su giliai įsišaknijusiu ir dažnai nesuvokiamu seksizmu, kuriam, kaip rodo mūsų literatūros istorija, net keturiasdešimt metų beveik nieko nereiškia. Net ir šiandien rašytojos, kurios pasirenka nesekti kolegų vyrų nubrėžtom trajektorijom, o rašyti iš moteriškos perspektyvos apie moteriškas patirtis, vis dar kaltinamos, kad rašo „apie savo išskyras“.
Geras redaktorius – diktatorius?
Murkšliną sausio dieną, po Trijų Karalių pailgėjusią per du gaidžio žingsnius, susirinkome „Šiaurės Atėnų“ redakcijoje, Bernardinų vienuolyne. Trys redaktorės: dešimtmetį redaktoriavusi JŪRATĖ VISOCKAITĖ, ilgiausiai prie „Šiaurės Atėnų“ vairo stovėjusi GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ ir aš, EGLĖ FRANK, pusę metų dar tik mėginanti suprasti, kaip, pasak Giedrės, išvirti sriubą iš kirvio. Todėl šįkart buvau klausinėtoja ir kišau nosį visur, žinodama, kad per ją negausiu – Jūratė su Giedre apdovanotos ne tik talentu, bet ir puikiu humoro jausmu.
Danutė Kalinauskaitė: „Išsispausdinti „Šiaurės Atėnuose“ atrodė tikrasis pripažinimas“
[Virginija Kulvinskaitė:] …Danutė Kalinauskaitė nepriklausė vadinamajai „Šatėnų“ mokyklai, tačiau leidinį skaitė nuo pat pradžių. Būtent „Šiaurės Atėnuose“ publikavo ir savo pirmąją po ilgos tylos periodo parašytą esė „Daiktai“.
Rita Tūtlytė: „Kūrinyje ieškau metafizinių dalykų“
Literatūrologės Ritos Tūtlytės brydė lietuvių humanistikos lauke aiškiai matoma – savita ir atskira, tačiau neužželianti, kviečianti žengti tolyn į pasaulį ir gilyn į save. Svarus jos daugiametės darbuotės kraitis: mokytojams ir besimokantiems skirta knyga „Eilėraščio skaitymas“ (1996), monografijos „Antanas Miškinis“ (1997), „Išliekanti lyrika“ (2006), parengtas A. Miškinio „Rinktinių raštų“ tritomis, sudarytos S. Nėries, J. Aisčio poezijos rinktinės, dešimtys…
Su Cesiule – with love
Su AGNE CESIULE – aktyvia literatūrinio lauko dalyve ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus kultūrinės veiklos organizatore – kalbasi Eglė Frank
Nerimaujant dėl Izraelio. Ir dėl Vokietijos
[Tomer Dotan-Dreyfus:] Izraelio kairieji, kuriems priklausau, šiuo metu yra labai vieniša grupė. Mus apleido ir kairė, ir dešinė. Iš vienos pusės kolegos šias žudynes švenčia kaip išsilaisvinimą ir dekolonizaciją. Iš kitos pusės – tas pasibaisėtinas noras visiškai sunaikinti Gazą. O mes bandome būti „tarp“ ir pasakyti, kad kiekviena gyvybė yra vertinga.
Noriu, kad jūs mano tušinuką paimtumėte vienu pirštu
[Rasa Navickaitė:] Šį interviu iš gyd. Alekseičiko ėmiau praėjusių metų rugpjūtį, daugiausia savo istorinio tyrimo tikslais. Mano tyrimas siekia suprasti homoseksualių žmonių patirtis ir homofobijos apraiškas sovietmečiu.
Noriu tikėti ateitimi
[Karla Gruodis:] Galvojant apie savo patirtį gyvenant Lietuvoje, labiausiai ir iki šiol kamuoja tai, kas anglų kalba vadinama „survivor guilt“, – jausmas, jog turiu kažkaip kompensuoti ar atidirbti už tai, kad mano šeima išvengė didesnės traumos dėl sovietų okupacijos, kad vieni atsidūrė Sibire, o kiti Kanadoje.
Apgaulingas nėrinių trapumas
Su poete MARIJA MAŽULE apie pirmąją jos poezijos knygą „Fosilijos yra nėriniai“ kalbasi Eglė Frank
