In memoriam
Poetui Aleksandrui Žaltauskui (1997–2020) atminti
Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienį 16–18 val. Kauno Menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ‒ laikas Aleksandro atminimui: klausysime poeto eilėraščių ir jo mėgtos muzikos, pabūsime kartu prisimindami per anksti išėjusį kūrėją.
In memoriam
2020 m. kovo 28 d. mirė jaunas poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020).
Navako lagaminai
Humoras, intelektualinis blyksnis (paradoksalu – vidurinis išsilavinimas; bet juk genijus), filologinė nuovoka, bravūra. Švelnumas balse, mokėjimas pasakyti (net buitinėje ar santykių plotmėje), literatūrinė klausa, galinga akustinė vaizduotė, nesibaigiantis asociacijų tinklas.
Gilbonė. In memoriam
Gilbonė (1953.XII.13–2019.I.6) niekada nebeparašys į „Šiaurės Atėnus“. Šiuo slapyvardžiu pasirašinėjo Vida Dzinkutė-Miknevičienė, gimusi Gilbonių kaime Panevėžio rajone. [...] Baigė ji ir lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniuje. Daug metų dirbo lietuvių kalbos mokytoja, kurią labai mylėjo ir gerbė mokiniai. Jų dauguma liko draugai visam gyvenimui.
Prisimenant Eimuntą Nekrošių
Per pirmus dvidešimt Nekrošiaus darbo metų – dešimt šedevrų! Toks jaunas, užsisklendęs ir susikaupęs, Nekrošius įžengia į visai svetimą jam Jaunimo teatrą ir padaro tokį skaudų „Medaus skonį“, paskui į Kauno teatrą, kur Čechovo „Ivanove“, dar balansavusiame ant tradicijos ribos, sukuria keletą nepamirštamų scenų su Zelčium, Staliliūnaite ir Venslovu.
Žolynų giesmės Jolitai
Rudens pradžia, paskutiniai buvusios vasaros atspindžiai, vis stiprėjantis brandinančių sėklas augalų kvapas. Vis dar norisi išvykti už miesto ir pasislėpus laukų platybėse stebėti kylančius laukinių morkų žiedynus, tokius trapius tarsi didžiuliai pienių pūkai, ir įsivaizduoti, kaip iš jų gimsta Jolitos Skablauskaitės personažai…
Vidmantė Jasukaitytė. Feministės prototipas
1976 metais pirmą sykį išvydau gyvą Vidmantę Jasukaitytę jos bute tuometėje Rapolo Čarno gatvėje, Žirmūnuose, kai pas pusseserę ėjau skolintis lėkščių savo vestuvių vakarėliui. Buvau vos 19-os, ketvirtas lietuvių kalbos ir literatūros kursas. Nuomojausi kambarį gretimoje laiptinėje. Nebuvau tikra, kokio velnio teku ir kam man tos lėkštės bei taurės, bet kažkas pasakė, kad reikia. Tingėjau ginčytis. Tikroji paskata buvo…
Birutės Ciplijauskaitės atminimui
Šių metų birželio 19 d. ši poliglote vadinama tyrinėtoja išėjo anapusybėn, ateities kartoms palikdama 11 fundamentalių Europos literatūros tyrinėjimų ir daugiau kaip 200 įvairios tematikos literatūrologinių straipsnių. Europos literatūros tyrimai, feministinės metodologijos derinimas su idealistine stilistika ir fenomenologija sudaro didžiąją kritikės palikimo dalį…
Mirė Leonidas Donskis
Viešų gedėtojų keliamas šurmulys ir publicistiniai vainikai šiek tiek užgožė patį netekties faktą. Nesu filosofė, man svetimas jų daugiažodis profesinis leksikonas, akademinis slengas, hierarchinis etiketas, bet svetimi ir naivūs plebso emocijų protrūkiai, mirus didžiam protui. Kvaišoka hipsterija (leisiu sau šiek tiek pykčio) deklaratyviai rauda – Donskio pavardės žinojimas, kuris reiškia veikiausiai sekimą feisbuke, automatiškai kilsteli savą IQ. Tačiau jeigu kam…
Tik nereikia mūsų gąsdinti
„Tadas Kosciuška, bet ne tas, apie kurį pagalvojote“, taip vadinosi Audros Baranauskaitės interviu su Gediminu Kavaliausku, publikuotas „Šiaurės Atėnuose“ prieš trejetą metų…
