Filosofija

Fi­lo­so­fi­jos šikš­nos­par­niai

(ir apie li­be­ra­liz­mą) ALEK­SANDR PIA­TI­GORS­KIJ Šie pa­mąs­ty­mai ne apie An­gli­ją ir ne apie Lon­do­ną. Bet jie iš Lon­do­no. Ir tai la­bai svar­bu, nes nė­ra tas pats, iš kur mąs­to­ma, ypač kal­bant apie to­kį ne­aiš­kų ir abst­rak­tų da­ly­ką kaip fi­lo­so­fi­ja.

Po­sū­kis ma­te­ria­lis­ti­nės te­olo­gi­jos link

PAULIUS KUKIS [...] va­di­na­si, pa­ti gy­vy­bė, bė­gan­ti nuo to, kas jai prie­šin­ga, bū­ti­nai jun­ta sa­ve. Šv. Au­gus­ti­nas Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis „Apie Die­vo Sū­naus vei­do kon­cep­ci­ją“ yra. Nuo to čia ir pra­dė­si­me. Tuo, de­ja, ir pa­baig­si­me.

Biopolitika ir tai, kas anapus jos

THO­MAS LEM­KE Vienos Foucault sąvokos likimas

Žmogaus vaizdiniai istorijoje

AUGUSTINAS DAINYS Žmo­ni­jos at­min­tis sie­kia ke­lis tūks­tant­me­čius, ta­čiau per vi­są tą lai­ką jos sa­vęs su­vo­ki­mo vaiz­di­niai kei­tė­si. Pa­grin­di­nį skir­tu­mą tarp se­no­jo ir da­bar­ti­nio žmo­gaus bū­tų ga­li­ma nu­brėž­ti tvir­ti­nant, kad il­gai vy­ra­vo du­a­lis­ti­nis žmo­gaus su­pra­ti­mas.

Laudatio Audronei Žukauskaitei

RUSLANAS BARANOVAS Įsivaizduokite, kad pasaulio istorijoje kažkas įvyko. Kažkas, kas yra dabar, šiandien ir ko dar nebuvo vakar. „Įvykis“. „Įvykis“, jei tai nėra žodis, kurį visa Vakarų filosofija siekė nuslėpti, išbraukti, nutrinti, subordinuoti tariamai tobulai ir begalinei esačiai

Apie ironiją: filosofijos ir poezijos susitikimas

IGNAS ŠATKAUSKAS Atskleisti meną ir paslėpti menininką yra meno tikslas. Oscar Wilde Įžvalgiausiųjų mąstytojų – Platono, Søreno Kierkegaard’o, iš dalies – Friedricho Nietzschės, taip pat ir Vosyliaus Sezemano – raštuose Sokratas pristatomas kaip dorybės (ne)išmokantis, baigtinio žinojimo (ne)duodantis filosofas.

Apie poeto metafizinį muzikalumą

AUGUSTINAS DAINYS „Tragedijos gimime“ aptardamas dionisiškojo ir apoloniškojo menininko skirtumus, Nietzsche cituoja Schillerio laišką Goethei

Vadžrajanos mokymas apie sansaros ir nirvanos tapatumą

ALEKSANDR ŽELEZNOV, VIKTOR PUPIŠEV Kas esu aš? Kas esi tu? Kas esame mes? Kas yra pasaulis? Ar galėtų kas nors įtikinamai tai paaiškinti?

Valia transcendencijai

ANDRIUS MARTINKUS Nante tol buvo giljotinuojami žmonės, kol budelis pavargęs išvirto iš kojų… Thomas Carlyle, „Prancūzijos revoliucijos istorija“ Prancūzai „Prancūzai – bandos padarai; jiems reikėjo vienintelio dirigento mosto, kad visi imtų mėgdžioti

Kažkas apgaulinga?

DONATAS PAULAUSKAS Etika kaip performansas Pagarba kitiems, paremta savo teisės egzistuoti kvestionavimu, visada yra kažkuo apgaulinga. Slavoj Žižek 1. Kai Emmanuelis Lévinas teigia savo postuluojama etika nesistengiantis kurti etinės sistemos, tai viso labo ne faktinis, o performatyvus teiginys