Filosofija

Nes gyvenime glūdi kai kas daugiau už gyvenimą

JURGIS VININGAS Wernerio Herzogo filmas „Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“ pasakoja žinomą istoriją apie paauglį, 1828 m. pastebėtą Niurnbergo miesto aikštėje, nuo vaikystės augusį visiškoje atskirtyje nuo aplinkinio pasaulio, nepažinusį „žmogaus, medžio ar namo“.

Iš užrašų apie savęs pažinimą

VLADIMIR BIBICHIN Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda. Viskam pasaulyje yra sava vieta ir laikas. Todėl buvę geri dalykai nebūtinai tokie išlieka ir tai, kas gera vienur, netinka kitur.

Menas sukurti dievą

MATAS BYTAUTAS Prieš pradedant kalbėti apie tą įvykį, kai buvo sukurtas dievas, kuris pakeitė pasaulį, reikia paminėti, kad pats dievo kūrimas nėra jau toks fantastinis dalykas, bet nėra ir visai paprastas. O kurti būtina, nes dievas, apie kurį nieko nežinome, – joks dievas. Tai tarsi knyga, kurioje nieko neparašyta.

Imperija

MICHAEL HARDT, ANTONIO NEGRI Siūlome ištrauką iš amerikiečių filosofo Michaelo Hardto ir italų filosofo, politinio aktyvisto Antonio Negri knygos „Imperija“. Pačią knygą Slavojus Žižekas pavadino „XXI a. komunistų manifestu“. Rašydami šį manifestą autoriai rėmėsi šiuolaikinių socialinių kovų patirtimi ir neortodoksinės marksizmo srovės – autonomizmo – filosofija.

De Sade’as. Įvadas į perversijos etiką

JURGIS VININGAS Pradėti skaityti de Sade’ą mokyklos suole dažniausiai paskatina vien faktas, kad jo tekstai niekada neatsidurtų literatūros vadovėliuose. Tačiau greitai imi suprasti, kad mokykla – sadistiška institucija, ir jei de Sade’o tekstams kur ir vieta, tai visų pirma – mokyklos vadovėliuose. Pagaliau juk „Filosofija buduare“ – edukacinis veikalas. Institucija per se yra sadistiška – mokykla, bažnyčia, teismas, bankas –…

Apie baimę

JIDDU KRISHNAMURTI Išsivaduoti iš baimės Ar įmanoma protui visiškai atsikratyti baimės? Bet kokia baimė kuria iliuzijas; ji drumsčia protą, jį sekina. Ten, kur egzistuoja baimė, aišku, negali būti laisvės, o kur nėra laisvės, negali būti ir meilės. Tačiau dauguma mūsų esame persekiojami vienokios ar kitokios baimės: tamsos baimės, visuomenės nuomonės baimės

Dievas anapus Dievo duoties

AUGUSTINAS DAINYS Šioje esė kalbama apie Dievą, tačiau taip, kaip tai daro filosofai, o ne teologai.

„An­ge­lo­fi­lų“ pa­raš­tės,

ar­ba Kaip ra­šo­mas fi­lo­so­fi­nis ro­ma­nas AU­GUS­TI­NAS DAI­NYS Sė­dė­da­mas Vil­niaus oro uos­te ir lauk­da­mas lėk­tu­vo, ku­riuo ga­lė­čiau nu­si­gau­ti į Bar­se­lo­ną, ne­ti­kė­tai su­si­mąs­čiau, kad gy­ve­ni­mas yra ke­lio­nė, ku­rio­je mes įgy­ven­di­na­me sa­vo pa­šau­ki­mą ir gy­ve­ni­mo už­da­vi­nį

Fi­lo­so­fi­jos šikš­nos­par­niai

(ir apie li­be­ra­liz­mą) ALEK­SANDR PIA­TI­GORS­KIJ Šie pa­mąs­ty­mai ne apie An­gli­ją ir ne apie Lon­do­ną. Bet jie iš Lon­do­no. Ir tai la­bai svar­bu, nes nė­ra tas pats, iš kur mąs­to­ma, ypač kal­bant apie to­kį ne­aiš­kų ir abst­rak­tų da­ly­ką kaip fi­lo­so­fi­ja.

Po­sū­kis ma­te­ria­lis­ti­nės te­olo­gi­jos link

PAULIUS KUKIS [...] va­di­na­si, pa­ti gy­vy­bė, bė­gan­ti nuo to, kas jai prie­šin­ga, bū­ti­nai jun­ta sa­ve. Šv. Au­gus­ti­nas Ro­meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis „Apie Die­vo Sū­naus vei­do kon­cep­ci­ją“ yra. Nuo to čia ir pra­dė­si­me. Tuo, de­ja, ir pa­baig­si­me.