Bočeliuk, jau ir aš ačiū Dievui vargais ne galais šiandie išsiritau iš lovos, bet rankos ir kojos tebėra beveik nesavos – sunkiai išjudinamos. Džiaugiuosi, dėka dr. gyd. p. Vileišio, kad vėl esu tarp gyvųjų. Be galo geras ir stropus daktaras. Jis mane vėl pastatė ant kojų.