Akademinė esė

JOVITA JANKAUSKIENĖ

Kas ta bohema: nuo menininkų socialumo iki seksualinės laisvės

Nemažai Kauno kūrėjų žavėjosi prancūzų kultūra kaip sektina ir modernia ir pačiu Paryžiumi kaip laisvės miestu, Europos meno centru.

SPRENDĖJAS

Filosofija meno skrandyje

…filosofija naudojamasi tik kaip puošniu žargonu ir komunikacine retorika be jokio socialinio ir politinio įsipareigojimo. Filosofija netenka atsakomybės ir nebepretenduoja į tiesą, o analitinė ir techninė terminologija paskęsta „žaismingoje“ poetizacijos ir metaforizacijos cirkuliacijoje.

GINTARAS LAZDYNAS

Naujojo babelio belaukiant

Nuoširdūs etikos ir moralės sergėtojai neišvengiamai tampa mažaisiais diktatoriais, kai susiduria su tikrovės keliamais iššūkiais. Jie nemoka šalinti problemos priežasčių, jie nesupranta, kad tos priežastys – jų galvose, todėl puola keisti per tūkstantmečius susiklosčiusią kalbos sistemą, esą kalba nemoka teisingai įvardyti pasaulio.

ANDRIUS MARTINKUS

Apie George’o Busho „krikščionišką fundamentalizmą“, amerikanizmą ir kitokios kritikos galimybę

…sekuliarizuotas puritonizmas siekia žemiško rojaus, apgyvento autonominių, į dievus panašių atomizuotų individų…

ÉRIC ALLIEZ, MAURIZIO LAZZARATO

Mūsų priešams

1

Kapitalizmas – ne tik labiausiai mirtį nešanti civilizacija žmonijos istorijoje, civilizacija, privertusi mus pajusti „gėdą būti žmonėmis“; tai taip pat civilizacija, kurioje darbas, mokslas ir technologijos sukūrė galimybę išnaikinti visas gyvybės rūšis ir joms namais esančią planetą.

AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ

1800–1882 metų lietuviškų katekizmų religijos terminijos tyrimai

Lietuviškų katekizmų istorija nuo pat pirmosios spausdintos lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo Catechismvsa prasty szadei, Makslas skaitima raschta (1547, Karaliaučius) – išleidimo atspindi mūsų kultūros, taip pat ir kalbos kaitą. Spausdinto katekizmo pasirodymas reiškė rašto (kartu ir kultūros) plitimą ne tik tarp turtingų ar išsilavinusių kunigaikščių, bajorų, dvasininkų, bet ir tarp paprastų žmonių. Būtent iš lietuviškų katekizmų Lietuvos katalikų ir…

SAULIUS KANIŠAUSKAS

Ar norėtų kurmis būti kregžde…

Tai štai – ar norėtų kurmis būti kregžde? Kvailas klausimas. O jis man šovė į galvą ir joje užstrigo. Niekaip negaliu atsikratyti. Taip ir regiu: šmirinėja savo požeminiais takais kurmis, tai kokį nors slieką nutveria, tai spėjusį užgriūti tunelį paremontuoja, tai iškiša galvą į žemės paviršių ir beveik nereginčiomis akimis apsidairo. Apsidairo ir pamato gracingą kregždės skrydį. Kregždė švysteli vos…