Author Archive for lina cerniauskaite
Vienuolynų kilpa
Pabaiga. Pradžia Nr. 1 Nusileidi nuo vieno kalno, kyli į kitą, tuomet – vėl leidiesi. Tokia keliavimo pėsčiomis Sikime specifika. Ne taip ir svarbu, kiek tądien įveiksi kilometrų, svarbu, kad rastum tau patinkančią vietą, kurioje norėtum apsistoti nakčiai ar daugiau. O tokių yra apsčiai. Pirmąją dienos pusę, kol leidausi nuo Pelingo, esančio dviejų kilometrų aukštyje, ėjau šiaurine kalno puse. Tylu,…
Aušra
![Ruth Orkin. Lenny ir Shirley „Carnegie Hall“ Žaliajame kambaryje po Izraelio filharmonijos orkestro koncerto. 1951](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/01/1-11-190x132.jpg)
Pamenu, kaip skelbiant perversmą SSRS drebėjo Genadijaus Janajevo rankos, lyg jis barstytų nematomą machorką ant nebeįžiūrimos kirilicos. Nematomas Gorbačiovas dryžuotu chalatu tuomet sėdėjo užrakintas Jaltoje ir visa, ką jis galėjo, tai lesinti zyles ukrainietiškais lašiniais. Zylių, ypač Parus palustris, visur kur, nespėjai nusisukti – o jos jau čia, jos pagrindinės LT oro pajėgos. Aš irgi dalyvavau puče, savaip, kitame, matomame…
Kas mums trukdo uždirbti?
Sveiki, „Šiaurės Atėnų“ skaitytojai. Esu Ilzė Butkutė, poetė. „Bet poetes įsivaizduojam kaip nupušusias mergeles nutįsusiais megztiniais, sijonais iki žemės ir gailiu žvilgsniu“, – kartais sako man žurnalistai ar skaitytojai.
Viešpaties tarnas
Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktasis, kuriuo aš gėriuosi. Apgaubiau jį savo dvasia, kad neštų tautoms teisingumą. Ne šauksmu ar pakeltu balsu, – gatvėje nesigirdės jo balso. Net palaužtos nendrės nelauš nei blėstančio dagčio negesins.
Tekanti saulė
Johnas Donne’as (1572–1631) – anglų baroko poetas, žymiausias „metafizikų mokyklos“ atstovas, naujai atrastas XX amžiuje. Eilėraštis išverstas lituanistikos duomenų bazės projektui. Projektą vykdo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas su partneriais.
Izraelis ir apsnigti medžiai
Kalba, pasakyta 2013 m. spalio 24 d. Prahoje, atsiimant Kafkos premiją Yra toks trumpas Kafkos pasakojimas pavadinimu „Medžiai“. Jame autorius teigia, kad mes panašūs į apsnigtus medžius, kurie, rodos, yra tiesiog pastatyti ant žemės, lyg neturėtų šaknų.
Paryžiaus užrašai
Nubudau Šv. Liudviko saloje. Bandžiau uždegti šviesą. Iš gulinčios ant stalelio knygos iškrito senas atvirukas, kuriame pavaizduotas Zalcburgas, upė, skrybėlėtas vyriškis ir šuo. Kas dar? Rūkas, slėpiningumas, migla.
Grožis yra gražus
![Kadras iš filmo](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/01/La_grande_bellazza-190x126.jpg)
– Ar žinai, kodėl aš tevalgau šaknis? – Ne. Kodėl? – Nes šaknys yra svarbios. Šiąnakt pas mane apsilankė Džepas Gambardela ir ryškiai gestikuliuodamas dėstė itališkas tiesas. Man buvo labai liūdna, nes nesupratau nė žodžio, ką jis kalbėjo, bet paskui suvokiau, kad tai mano sapnas ir galiu daryti, ką tiktai panorėsiu, todėl spragtelėjau pirštais ir po jo smakru atsirado subtitrai.…
Belaukiant Godo: stalo žaidimas
Tekstai ne tekstai