Author Archive for lina cerniauskaite
Chaotiškas argumentas už griuvėsius, kalbinę ir urbanistinę nešvarą
Klee paveiksle „Angelus Novus“ vaizduojamas angelas, atrodantis taip, lyg tuoj turėtų pajudėti nuo kažko, apie ką įtemptai mąsto.
Ir aš ten buvau
Aš buvau Julio Cortázaro laiptinėj ir mačiau, kad šalia jo namų yra naudotų telefonų parduotuvė, ten buvo daug telefonų ir pardavėjas. Pardavėjas buvo tyčia, kad koks nors užėjęs rašytojas jį pamatytų ir galėtų parašyti, jog jis jaunesnis už parduodamus telefonus. Paprašiau jo telefono, kurio neturi, nes norėjau pamatyti liūdesį jo veide. Aš mačiau tą vietą, kur Robert’as Desnosas sustojęs rėkė…
Kiek yra pilkų atspalvių?
| Šis tas iš TLS ir „Literary Review“ | Knygų pasaulyje viešpatauja „pilki“ ir kitokie „atspalviai“. Anglų rašytojas Adamas Thorpe’as savo dienoraštinėje esė „Times Literary Supplement“ (TLS, XII.13) rašo, kad pavadinimas „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ yra „poetiškas, net viliojantis“, ir čia esama „kurioziško neatitikimo tarp vardo ir charakterio, kaip su geriausiais piktadariais“. Toliau autorius svarsto apie knygų pavadinimus apskritai ir prieina prie…
Trumpas ekskursas į 1982-uosius
Prieš kurį laiką tvarkydama tėvo knygas aptikau tarp jų laikraštį. Pasižiūriu į datą: 1982 metų sausio 25 dienos numeris. Data kaip data, bet jei laikraštis pats į rankas man įkrito irgi sausio mėnesį, įdomu, kas tada vyko Vilniuje, juk praėjo 32 metai. Beje, man visai patikdavo „Vakarinių naujienų“ maketas, tais laikais gana lankstūs antraščių šriftai. Štai ketvirto puslapio viršuje juodame…
Šeši performansai
1 Man patinka Amerika ir aš patinku Amerikai I Like America and America Likes Me Josephui Beuysui labai patiko Amerika. Mitologija, istorija, na ir galbūt kultūra. Todėl 1974 metais jis nuskrido į Niujorką, net neapsidairęs ir nepamatęs Laisvės statulos, greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į René Blocko galeriją Vakarų Brodvėjuje 409, užsidarė, susivyniojęs į tokį keistą audeklą, tartum mumijos, ir…
Persivalgymas
29 dienas ir 22 valandas savo gyvenimo praleidau žiūrėdama amerikiečių serialus. Taip man praneša interneto puslapis, greitai suskaičiuojantis visų mano peržiūrėtų serijų sudėtinę trukmę. Šio puslapio paskirtis nėra apipilti žiūrovą šaltu dušu ar nubaidyti nuo ekrano atgal į gamtą. Kiekviena papildoma pražiūrėta valanda čia gerbiama ir gerbiamas tavo atsidavimas, ypač jeigu jis turi tam tikrą nesaikingą nevaržomo nuolaidžiavimo savo silpnybei…
Dvidešimt devintas
Atsivėrusios lifto durys įleidžia į vidų. Nužvelgiu sienas, nudažytas bjauria chaki spalva. Nepamenu, kokios buvo anksčiau, gal geltonos. Paspaudžiu mygtuką. Ankšta kabina vibruodama pajuda aukštyn. Prieš akis skaičių virtinė ritmingai ima skaičiuoti nuo vieno. Liftas sustoja, užsidega skaičius 11. Durys sukriokia ir trūkčiodamos nenoriai išleidžia. Nusišluostau nuo kaktos prakaitą, įkyriai srūvantį į akis. Sustoju priešais savo buto duris. Perskaitau lipnia…
Kaip parašyti autobiografinį romaną
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Mąstykime kartu su didžiaisiais Lietuvos filosofais
MUMS RAŠO 197. Negali būti nemimetinio meno. Štai kodėl vadinti menu muziką yra visiškas nesusipratimas. Muzika tai ne menas par excellence, tai tiesiog virtualios individo savinaikos technologija. Muzikoje yra kažko siaubingo. Pirmiausia kelia siaubą tironiška muzikos prigimtis. Muzika pavergia mane ir paraližuoja bet kokį pasipriešinimą. Ji blogai išauklėta ir barbariškai nemandagi, kaip ir kiekvienas tironas. Sirenų giesmėms negali atsispirti net…
Apie dailę ir dailininkus „Pro A. A. prizmę“
Pro A. A. prizmę. Su Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. V.: Modernaus meno centras, 2013. 336 p. Perskaitęs Alfonso Andriuškevičiaus knygą „Pro A. A. prizmę“ supratau, kad apie ją ką nors parašyti galiu ne kitaip, o tik žvelgdamas pro savo, tai yra „pro B. K. prizmę“. Knyga teikia skaitytojui unikalią progą susipažinti, o kai kam ir vaizdžiai prisiminti gyvenimą Vilniaus…
