Author Archive for lina cerniauskaite
Pasivaikščiojimas
Akys merkiasi. Saulės nutvieksto lango fone neryškiai matosi žmogaus siluetas. Po operacijos dalis mano kūno dar nejautri. Pojūčiai kiek pakitę. Nuovargis, atsipalaidavimas po buvusios įtampos vėl atsidūrus savo jau šiek tiek įprastos palatos lovoje lenkia į miegą, bet vieno palatos kaimyno siautulingi knarkimo viražai vis praveja mieguistumą. Jis, deja, linkęs miegoti, kai tik turi tam galimybę – ir dieną, ir…
Masių sukilimas XXI amžiuje
José Ortega y Gasset. Masių sukilimas. Iš ispanų k. vertė Elena Treinienė. V.: Vaga, 2013. 224 p.
Vėl tas pats, apie tą patį, taip pat
Donaldas Kajokas. Lapės gaudymas. Eseistinės užsklandėlės. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. 160 p.
Perkūno tabokinė
Baltiškųjų dievų paieškos nėra džiugios. Žinomi šaltiniai beveik išsemti. Labai daug kas prarasta. Tad religijotyrininkai priversti arba sijoti smėlį, iš kurio aukso trupiniai seniai išrankioti, arba murkdytis po pramanų pelkę. Du teonimus aptinkame mitinėje sakmėje apie Perkūno šeimą. Tekstas neduoda tikslaus atsakymo, tačiau tam tikri svarstymai šia tema gali būti perspektyvūs. Siūlome sakmę perskaityti drauge. Vienas žmogus pristojo už berną…
Žirgai ir žvaigždės
Naktis. Ne šiaip sau – Naujųjų metų. Laiko sankirta. Ar susitikimas. Pro tamsžalių eglių viršūnes žybsi žvaigždė. Mirksi taip stipriai, tarsi norėtų ką svarbaus perduoti. Miškas – parkas Šiaurės Airijoje. Kažkur netoli Belfasto. Laužo kurti negalima, todėl pakėlę galvas žvelgiame į žvaigždes. O juk šiuo metu ji – ta ryškiausioji, Šiaurinė – mirksi ir Lietuvoj. Ir Egipte. Ir dar kur…
Visus spyglius surinko
Iš kapinių Žiobiškyje galima išeiti dviem keliais. Pro pagrindinius vartus, jei nori pakeliui nusiplauti žemėtas rankas. Arba pro šoninius vartelius – ten galima senas gėles palikti. Didelės pušys augo tose kapinėse. Močiutė ten eidavo kasdien – spyglius nuo kapo rinkdavo. Pasikalbėdavo su mano seneliu, tėvu, į savo atvaizdą, ant akmens išgraviruotą, pasižiūrėdavo. Žiūrėjo 24 metus – nuo tada, kai atsisveikino…
Proza(kas?)
Tamsu. Scenos gilumoje stovi stalas, lempa apšviečia prie jo sėdinčio kostiumuoto vyro rankas. Šalia guli tvarkingai sulankstytas laikraštis. Įeina PERSONAŽAS. Velka didelį sportinį krepšį. Sustoja scenos viduryje, dešiniau, veidu į parterį. VYRAS. Sakote, esate sukūręs romaną? PERSONAŽAS. Drįsčiau teigti. VYRAS. Ir apie ką gi tas jūsų romanas? PERSONAŽAS (po pauzės). Sunku pasakyti. VYRAS. Kaip – galite parašyti ištisą romaną, bet…
Dvi
Kartais ir spinduliai krinta dvejopai – nuo vienų noras užsisklęsti, į kitus – panirti. Galbūt binarinė gyvenimo samprata pernelyg ribota, nučaiškanti kitas galimybes, tačiau kuo daugiau tų galimybių, tuo silpnesnė žmogų veikianti jėga. Kartais ir banginiai iššoka į krantą arba būna bangų išbloškiami, tuomet žmonės mėgina jais pasirūpinti. Aš irgi toksai banginis, bet nenorėčiau, kad manimi rūpintųsi. Neverta, be to…
Kas trukdo mums uždirbti? (II)
Šįsyk nustumkime į šalį visas psichologijas ir metafizikas. Pažvelkime į menininkų ir kultūrininkų uždarbio problemą žemiškai. Vienas dalykų, kišančių koją, yra paprasčiausias rinkos ir kainų neišmanymas. Kas trukdo pasidomėti? Vieniems tingumas, antriems nenoras žinoti ar baimė nesuprasti, tretiems įsitikinimas, kad viskas turi būti atnešta ant lėkštutės – ir darbo pasiūlymas, ir užmokestis. O tas užmokestis, be abejo, dar turi būti…
Theopoiesis, arba Dievdirbystė
Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, tavoji žaizda bus greitai užgydyta. Tavasis teisumas žengs pirma tavęs, o VIEŠPATIES šlovė palydės iš paskos. Tada šauksies, ir VIEŠPATS atsilieps, kai pagalbos prašysi, jis tars: „Aš čia!“ Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi,…
