Author Archive for lina cerniauskaite
Tekstas
Aš jo nematau. Galiu tik užčiuopti iš vidaus, kaip įkišęs tamsoje ranką į pirštinę visada gali pajusti, ar kokia apsiskaičiavusi senelė nenumezgė jai aštuonių pirštų. Kai jis mane parašys, abu vienas kitą pamatysim, jis mane, koks tapau, aš jį, koks bandė tapti. Aš tekstas, tad visiškai priklausau nuo jo, tačiau atgalinis ryšys irgi egzistuoja, niekam nepatinka tylintys telefonai, kuriais bandai…
Viršugalvis
Greitkelyje lekiu leistinu greičiu, kol virš jo kabantis tiltas, pastatytas beatodairiškai švaistant ES lėšas ar grobstant PVM, – nes Lietuvoje, jeigu tikėsime bulvarine žiniasklaida, nebūna taip, kad nebūtų ko demaskuoti Janutienei, Krivickui ar Kudabienei, – nuneša automobilio stogą kartu su viršugalviu. Stogą užtikrina kriminaliniai ir moraliniai autoritetai. Vieni paprastai sėdi, kiti paprastai tokie tampa tik numirę. O stogas reikalingas, kad…
Keli pamąstymai apie OKT „Žuvėdrą“
Žmonės stebisi: kodėl vėl „Žuvėdra“, kodėl vėl „Vyšnių sodas“, kodėl vėl „Trys seserys“? Mažiau stebisi, kai vėl „Hamletas“, vėl „Karalius Lyras“, vėl „Otelas“. O aš, mačiusi mažiausiai dešimt „Žuvėdrų“, visiškai nesistebiu, kad vėl – ir einu į naują spektaklį kaip į susitikimą su senais draugais, kuriuos jau, regis, neblogai pažįstu. Bet eina laikas, tie „draugai“ keičia gyvenamąsias vietas, aplinką, kinta…
Pasaulio matavimas vyrais ir visu tuo, kas su mumis „darosi“
Vasario 26 dieną prasidėjusios Vokiško kino dienos publikai mestelėjo drąsų klausimą: „Ar ateisi?“ Visą mėnesį įvairiuose Lietuvos miestuose galima susipažinti su šiuolaikinio vokiečių kino
Šiuolaikinės Europos filosofijos apžvalga
Paskaitų ciklą Очерк современной европейской философии Merabas Mamardašvilis (1930–1990) skaitė Visasąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute 1978–1979 m. Filosofas gvildena neklasikinio mąstymo radimosi situaciją
Visada stengiausi tave išklausyti
Klausant Wolfgango Rihmo (g. 1952) muzikos apninka dvejopos mintys. Kartais atrodo, kad kompozitoriaus stilius perdėm įmantrus, taip pat kad jo muzika apeliuoja į klausytojui patogią, seną, bet gają vokiečių romantizmo paradigmą. Sėdėdamas salėje tarsi esi nuolat verčiamas pasiduoti flirtui su kultūrine praeitimi. Jautiesi vedžiojamas už nosies; panašu į tai, ką Frankfurto mokyklos sociologai vadino klaidinga sąmone, – muzika atrodo tyčiomis…
Literatūros kritiko žodynėlis
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Vilniaus aidas
Iš Vilniaus į Vilnių. Rinktinė poezija. Sudarė Aidas Marčėnas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. 348 p.
