Author Archive for lina cerniauskaite
Mano langai į kiemo pusę
Abu mano langai į kiemo pusę. Kieme, prisispaudusi prie senų sandėliukų, auga obelis. Gal laukinė. Nesvarbu. Svarbu, kad ji labai gražiai žydi. Žiedų putos matyti net virš griozdų, kurių mano kaimynas pritempė pilną kiemą. Įtariu, jis renka metalo laužą: iš viso miestelio jam gabena senus šaldytuvus, dujines virykles, skalbimo mašinas… Užgesusiuose varikliuose jis kažko ieško. Ir, matyt, randa, antraip ko…
Lėlės prie miesto vartų
Vegos Vaičiūnaitės „Miraklis“. Sudarytoja Austėja Merkevičiūtė. V.: Kultūros barai, 2013. 248 p.
„Brangioji, aš sumitopoetinau Šaltąjį karą“
Būtent tai sušuktų Judita Vaičiūnaitė, jei būtų buvusi kuoktelėjusios fantastinės komedijos apie jaunuosius poetus veikėja. Bet tai ne fantastika ir visiškai nejuokinga
Kaukazo išlaisvintas. Gruzijos keliara(i)štis
Paimkime povus, prisišliejusius prie jų Naktiniuose klubuose, Apdovanokime juos nederamu grožiu.
Dar vienas popierius
Šiandien surašiau testamentą. Testamentas man kažkuo panašus į paslaugų kelio ženklą, kuriame nupiešta virš suoliuko pasvirusi eglutė. Surašęs testamentą, aiškiai supranti, kur link suka tavo gyvenimas. Pasukęs ten, kur rodo kelio ženklas, pasieksi poilsiavietę, atsisėsi ant suoliuko, ir galų gale ta pasvirusi eglutė ant tavęs užvirs. O kadangi jau paėmiau į ranką tušinuką, pasinaudosiu proga iš anksto atkeršyti eglei prirašydamas…
Antikos natūrfilosofai: gigantomachija
Antikos natūrfilosofai gyveno griežtai pagal savo įsitikinimus. Senis Talis buvo pasivadinęs Hidromenu, dėvėjo mėlyną togą ir visur nešiojosi pūslę vandens prie juostos.
Nuostabusis darbo pasaulis
Kad ir koks jaunas būtum, nesi per jaunas dirbti. Gali dirbti, kad gautum pinigų norimiems daiktams įsigyti, norėdamas padėti kaimynams ar savo miesto gyventojams, norėdamas padėti savo šeimai, daugiau sužinoti apie tai, ką iš tikrųjų norėtum veikti. Kodėl tu nori dirbti – tavo reikalas. Svarbiau yra tai, kad, gyvendamas laisvoje šalyje, gali dirbti. Vaikai vis dar privalo lankyti mokyklą, tačiau…
Šis tas apie Ukrainą
Liudomiras Nastopka (1903-1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919-20 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką…
Apverstas tikėjimas
Pasakų motyvais, nusišypsant, darganoms apnikus, minčių lietučiui dulkiant
