Author Archive for lina cerniauskaite
Kodėl laikrodžiai stoja?
Parodoje „Platus kampas. Laiko limitas“ galerijoje „Arka“ mano laikrodis po daug laiko vėl ėmė tiksėti ir netgi skubėti, nors apskritai dažniau atkreipiu dėmesį ne į savo laikrodį, kuris guli numestas kažkur giliai krepšyje, bet į kitų žmonių laikrodžius. Štai Andris Vitolinis kaip tik ir nutapė tokį vieną, parodos plakate rodantį 20 valandų 14 minučių, tarsi tapyti laikrodį nebūtų vienas iš…
Atminties kambariai
Agnietė – senovinis vardas, dvelkiantis žolynais, moteriškas, net koketiškas savo priesaga, it gėlėtos šilko suknelės kraštas, švystelėjęs tarp palto skvernų. Šventoji Agnietė Guercino paveiksle tamsgymė, kaštoniniais, bangomis krintančiais plaukais, viena ranka švelniai globia avinėlį, kitoje laiko augalo, veikiausiai palmės, šakelę. Paveikslo fonas tamsus, dūminis ir nejučia primena man seno medžio pirkios prieblandą, tirštą nuo sutemų ir suodžių. Joje, it šiltoje…
Tėvas
Mano tėvas mirė prieš šiek tiek daugiau nei metus. Nesakau, kad tai nesentimentali istorija, tačiau ji kažkokia pakibusi man virš galvos ir niekada nepaleidžianti. Paprastai žmonės saugo savo artimųjų fotografijas, modernūs žmonės palaikus mėgsta susidėti į urną ir laikyti garbingoje vietoje. Mano tėvas buvo žemaitis, ir palaidotas jis kaip tikras žemaitis – žemėje. Po laidotuvių prie manęs priėjo tėvo brolis…
Poezija
Olehas Kocarevas (g. 1981) – ukrainiečių poetas, prozininkas, žurnalistas. Charkovo universitete baigė žurnalistikos studijas. Išleido eilėraščių rinkinius „Trumpa ir ilga“ (Коротке и довге, 2003), Visą parą! (Цілодобово!, kartu su B. O. Horobčiuku ir P. Korobčiuku, 2007), „Mano pirmasis peilis“ (Мій перший ніж, 2009), „Aplinkybių sutapimas prie Jahotyno“ (Збіг обставин під Яготином, 2009, išverstas į rusų k.), apsakymų rinkinį „Neįtikėtina Chlorofitumo…
Cukrus
Vienądien rasiu teisingus žodžius ir jie bus paprasti. Jack Kerouac
Prekyba nekilnojamuoju turtu Antikos laikais
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Užkalbėjimas verbatimu Saulės mieste
Įsivaizduokite – švelnių pastelinių spalvų pavasario vakarą Šiaulių pagrindinės gatvės viduryje dėmesį patraukia užrašas didžiulėmis raidėmis: „Gražuolės“. Turėtų juk susidomėję subėgti – dėl skirtingų priežasčių, bet visi: vyrai ir moterys. Aš buvau prie Šiaulių dramos teatro prieigų likus mažiau nei pusvalandžiui iki spektaklio pradžios (balandžio 4 d. įvyko spektaklio minėtu pavadinimu, režisuoto Agnės Dilytės, premjera) ir buvau nustebusi, dar nematydama…
Vilktakystė viduramžiais
Viso pasaulio mitologijoje ir smulkiojoje tautosakoje atpasakota begalė žmonių virtimo visais įmanomais gyvūnais atvejų ir visuose šiuose pasakojimuose pateikiamos pačios įvairiausios virsmo formos: nuo grynai fizinio pavirtimo konkrečiu gyvūnu iki, jeigu taip galima pavadinti, „lengvesnių“ teriantropijos formų, kurioms būdingas „žvėriškas“ elgesys visiškai ar bent iš dalies išsaugant žmogišką pavidalą. Tad kokie būtų patys bendriausi tokio fantastinio virsmo mechanizmai? Mūsų dienomis…
Psichoterapeutas Sriuba ir nesmurtinė komunikacija
Gyveno tarp mūsų psichoterapeutas pravarde Sriuba. Paprastai pravardes turi žmonės, tačiau šiuo atveju buvo kitaip: pravardė turėjo psichoterapeutą, jei žodį „turėjo“ suprasime
Fransis Beikonas ir jo „Naujasis Organonas“
Beikonas labai mėgo visiems demonstruoti savo organoną. Štai damos ir džentelmenai – žmonės kaip žmonės – susibuvime diskutuoja apie orą, koketuoja, apkalba karališkojo dvaro meilužius, skolas bei rietenas, o čia kur buvęs, kur nebuvęs – Beikonas tik šast ir išsitraukia organoną! Visi sumyšta, suka akis, trauko pečiais, kosčioja – nei šis, nei tas tokie dalykai geroje kompanijoje. O Beikonas, rodos,…
