Author Archive for lina cerniauskaite
Vilniaus katedros „akis“ regi Rytų partnerystę
Susiklosčiusi Lietuvos ir Europos Sąjungos geopolitinė padėtis primena Alberto Vijūko-Kojelavičiaus prieš daugiau nei tris šimtus metų išleistame veikale aprašomus istorinius įvykius
Pavasarį triukšmas kitoks
Julijus Cezaris, atėjęs į valdžią, Romoje pirmiausia uždraudė ratinio transporto judėjimą naktį, kad triukšmas netrukdytų jam ir doriems Romos piliečiams naktį miegoti. Taigi, tūlas miesto dvasios žmogus (tai turėtų skambėti išdidžiai), perskaitęs šį faktą Marshallo McLuhano knygoje „Kaip suprasti medijas“, pasipiktins ir išvadins šviesiausiąjį imperatorių kaimiečių kaimiečiu, tai yra visa savo esme įklimpusį į kaimietišką tylos idilę. Jeigu kitame minėtos…
Skalbimas Nr. 1
Ryšium su prasidėjusia kampanija „Šalin sostinės snobizmą, elitizmą ir vilnizmą, visa valdžia Regionams!“ norime paskelbti štai ką: ryšium su prasidėjusia kampanija „Šalin sostinės snobizmą, elitizmą ir velnizmą!“ Paprastas Feisbuko Vartotojas (pabrėžiame: paprastas! toliau jisai vadinamas sutrumpintai PFV) pateikė pasiūlymą, grįstą gelminiu visa ko įtarimu, katras yra tyras ir kyla iš širdies. Jo esmė tokia: dvidešimt penktaisiais neprigulmybės metais atėjo metas…
Avietė
![dalios juodakytes piesinys_m](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/04/dalios-juodakytes-piesinys_m-180x180.jpg)
Žingsniai. Iš kurios pusės? Troškioje tamsoje kiurksau įsispraudęs į kampą. Pečius iššovęs į priekį, nugara alsuodamas į šaltą sienos kampą. Kvėpuoju ritmingai, bet per sekliai. Staiga sukaukši lėti žingsniai. Tamsa palengva išlieja kontūrus – blyškus aukšto žmogaus siluetas. Apmirštu: jeigu jo akys spėjo priprasti prie tamsos, tikrai mane pastebės. Užsidengiu veidą, įsikniaubdamas į sulenktus kelius. Turbūt taip daugiau save raminu,…
Apie didelės musės ir mažo dramblio draugystę
Viso pasaulio akys šiandien nukreiptos į Ukrainą, o labiausiai – Lietuvos. Šalyje tebeūžia Ukrainos palaikymo akcijų ir koncertų maratonas, o visas feisbukas puošiasi šūkiu „Slava Ukraini! Herojam slava!“ (Beje, prieš tapdamas Maidano šūkiu, jis buvo vartojamas kaip slaptažodis, norint patekti į vieną tokį restoraną Lvove, taip pat į barus Kijeve.) Krizei iš sostinės keliantis į rytus, situacija išlieka įtempta kaip…
Kada ateiviai drakonai grobia mūsų vaikus
Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, per amžius tveria jo ištikima meilė! Tesako Izraelis: „Jo ištikima meilė amžina.“ VIEŠPATIES dešinė išaukštinta! VIEŠPATIES dešinė davė mums pergalę! Nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu VIEŠPATIES darbus. Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Taip VIEŠPATIES padaryta, – koks mums nuostabus reginys! Ps 117, 1–2. 16–17. 22–23 Pesach, Pascha, Perėjimas, Passover… Krikščionių ir judėjų šventės,…
Paprasti žmonės
Sėdėjome valtyje nedidelio ežerėlio viduryje tingiai judindami irklus, stengėmės pamiršti vakarykščią dieną, kurios prisiminimai toli gražu nedžiugino, nors, pagalvojus, tai nieko per daug blogo ir nepadarėme, bet, kaip būna tokiais atvejais, jie išlįsdavo vienu ar kitu pobaisiu pavidalu. Stengėmės kvailomis nesąmonėmis juos nustumti į antrąjį planą, paslėpti kažkurioje sąmonės kertelėje: Petras siūlė išlipti į krantą prie artimiausios sodybos ir pusdieniui…
Tol, kol būsime dviese
![Otto Steinert. San Miselio bulvaras.m](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/04/Otto-Steinert.-San-Miselio-bulvaras.m-180x180.jpg)
Laurent’as Gaudé (g. 1972) – prancūzų rašytojas, dramaturgas. 2004 m. už knygą „Skortų saulė“ apdovanotas garbingiausia Prancūzijos Goncourt’ų premija. L. Gaudé Trečiajame Paryžiaus universitete apsigynė magistro darbą tema „Kovos tema šiuolaikinėje prancūzų dramaturgijoje“. Yra parašęs vienuolika pjesių. Į lietuvių kalba išverstas jau minėtas jo romanas „Skortų saulė“ ir ankstyvesnis romanas „Karaliaus Congoro mirtis“. Romano „Eldoradas“ pasakojimą rašytojas pina iš dviejų…
Albert Camus: laimės tragedija
![A. Camus m](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/04/A.-Camus-m-180x180.jpg)
1999 metų penkiasdešimt penkių minučių filmas, sukurtas Jeano Danielio ir Joëlio Calmetteso. Filmas, paprastai rodomas Prancūzų instituto Lietuvoje dėka. Pirmą kartą apie jį išgirdau šį rudenį – Lietuvos edukologijos universiteto fojė, kur vyko literatūriniai Camus skaitymai, skirti rašytojo 100-osioms gimimo metinėms. Tąkart, deja, teko atsisakyti filmo peržiūros – per ilgai pertraukos metu kramsnojom sausainius ir gėrėm vyną. Matyt, dėl tos…