Author Archive for lina cerniauskaite

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ

Poezija Airijoje

Šiais metais festivalis „Poezijos pavasaris“ buvo jau 50-as. Man maždaug dar tik pusė tiek. O ir dalyvauju, kad ir kaip būtų keista ir šiurpu, jame ne nuo gimimo. Tačiau šiame festivalyje jaučiuosi visai pusėtinai, gal dėl to, kad man pusė tiek, o gal ir dėl kitų priežasčių. Vienaip ar kitaip pažįstu beveik visus šio festivalio dalyvius, o kurių nepažįstu, tai…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Purvas, plienas ir rokenrolas

Slavojus Žižekas teigia, kad mums reikia mylėti purvą; šalin baltas sienas ir tabula rasa, nerkime ir mėgaukimės tuo, kas paprastai lieka už kadro. Ar istorijoje egzistuoja žižekiškai purvinesnis laikotarpis už XIX a. pramonės revoliuciją – anglis, siaubingą higieną, nesibaigiančią kasyklų tamsą? Nedrįstu sakyti „ne“. Reakcija į šį perversmą dvejopa: šlovinimas, darbą ir mirtį paverčiant būtinąja progreso kaina, arba elementarus pasibjaurėjimas.…

PAULIUS KUKIS

Istorija, mokslas ir politika

Slovėnų mąstytojas Slavojus Žižekas gana neseniai apibrėžė politiką kaip atstumą, kurį savo pačios atžvilgiu išlaiko ekonomika. Esame gundomi tęsti Žižeko mintį ir teigti, kad istorija yra atstumas, kurį nuo savęs yra priversta išlaikyti politika. Mat istorija yra formali scena, kurioje politika ruošia savosios apercepcijos sąlygas. Dabar viešojoje erdvėje pradedama kalbėti apie istorijos politiką. Tuomet įvyksta „trumpasis jungimas“ – atvirai prabylama…

BIRUTĖ JONUŠKAITĖ

Europos raudonodžių laisvė

Egle_m

Šį pranešimą skaičiau 2013 metais Biržų krašto muziejuje, tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“. Mane pakvietusiai Giedrai Radvilavičiūtei atrodė, kad forumo tema „Laisvė rašyti“ galiu ir aš tarti žodį. Kad kai kam taip neatrodė – teko patirti ir ten būnant, ir įspūdžius apie forumą skaitant. Bet tai jau žmogaus mąstymo laisvės ar nelaisvės problema. Beje, ir mano pačios, nes pirmą kartą…

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

Labiau sapnas negu gyvenimas

Senokai tai buvo. Nepamenu, prieš penketą metų ar šešetą. Labai gerai atsimenu kur – Ignalinos rajone, Daugėliškyje. Bibliotekininkė Zoja man pasakojo apie močiutę, atsižiūrėjusią serialų. Jai nusibodo tie filmai, tas televizorius, ji atėjo į biblioteką. Nuo vienkiemio, kur ji gyvena, iki bibliotekos – beveik penki kilometrai. Zoja sakė: krautuvėje močiutė prisiperka duonos – ilgam. Bibliotekoje prisirenka knygų – taip pat…

Dvasios indai

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela! VIEŠPATIE, mano Dieve, esi be galo didis! VIEŠPATIE, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė. Tau veidą paslėpus, jie nerimsta, o alsavimą iš jų atėmus, jie miršta – sugrįžta atgal į dulkes. Tau atsiuntus savo dvasią, jie atgyja, – tu atnaujini žemės veidą. Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė, tesidžiaugia Dievas savo…

ROMAIN GARY

Sena kaip pasaulis istorija

1914 m. gegužės 8 d. (pagal naująjį kalendorių – gegužės 21 d.) Vilniuje gimusiam Romainui Gary (tikr. Roman Kacew) šiemet būtų sukakę 100 metų. Deja, rašytojas (taip pat – Antrojo pasaulinio karo lakūnas, diplomatas, kino režisierius…) savo gyvenimo siūlą nutraukė gerokai anksčiau – 1980 m. Gary kūryboje labai ryški savos tapatybės ieškojimo ir jos suradimo neįmanomybės tema, apie kurią yra…

Skolų knygelė f generacijai (11)

Birželio 6 d. 1545 m. mirė Abraomas Kulvietis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas (g. apie 1510). Kartą Albinas Jovaišas per paskaitą pasakojo, kaip koridoriuje prie Krėvės auditorijos, ten, kur nišose stovi raštijos pirmtakų galvos, kažkas sumanęs pajuokauti – Kulviečio sukeista su Bretkūno, Daukšos – su Sirvydo ir pan. Sunkios tos galvos, paskui lyg atkeistos ir tvirčiau prisuktos, o gal ir ne. „Tad…

ALEKSANDRA FOMINA

Lediniai krizės gniaužtai ir laiminga pabaiga su itališkais prieskoniais

John Fante. Sulauk pavasario, Bandini. Romanas. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. K.: Kitos knygos, 2014. 216 p.

RYTIS RADAVIČIUS

Tarp Londono ir Berlyno galerijų

Mauro_m

Šiuolaikinio meno madas Europoje jau kurį laiką diktuoja Londonas. Būti pripažintu menininku čia reiškia būti pripažintu menininku visame pasaulyje. Ši taisyklė Londone galioja tiek britams (pvz., Damienas Hirstas, Davidas Hock-ney, Lucianas Freudas, Banksy), tiek užsieniečiams (pvz., amerikietis Dale’as Chihuly, vokiečiai Gerhardas Richteris, Georgas Baselitzas ir Anselmas Kieferis, kolumbietis Fernando Botero, libanietis Marwanas, italas Mauro Perucchetti, rusas Daši Namdakovas). Pavyzdžių sąrašą…