Author Archive for lina cerniauskaite
Trumpoji proza
Elčinas Huseinbeili (g. 1961) – populiarus šiuolaikinis azerbaidžaniečių prozininkas, dramaturgas, publicistas. 1989 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Žurnalistikos fakultetą. Į literatūrą atėjo tautinio atgimimo ir Azerbaidžano nepriklausomybės atkūrimo metais.
Tarp talento ir lyties: moterų literatūros premijos
Dvi svarbiausios literatūros premijų atliekamos funkcijos yra kurti literatūros lauką ir formuoti viešą nuomonę apie jį. Literatūriniai kaip ir visi kiti už profesinį meistriškumą skiriami apdovanojimai yra profesionalų bendruomenės susitarimas dėl to, kas tuo metu jų gyvenamojoje ir kūrybinėje erdvėje laikoma gera literatūra. Šiuolaikinėse visuomenėse premijos nustato estetinius meninius literatūros kriterijus ir literatūros kanoną, bet sykiu yra galinga visos skaitančiųjų…
Vienintelis vaidmuo
Vsevolodas Mejerholdas mąstydamas apie natūralistinį teatrą kalbėjo, kad jis neigia žiūrovo gebą ne tik svajoti, bet ir suprasti protingus pokalbius scenoje. Iš tikrųjų masiniam vartotojui daugelis įvairių popteatrų taip ir siekia pataikauti, kurdami (tas žodis į kabutes prašosi, nes labiau norisi rašyti „štampuodami“ ar net pramoninį terminą – „gamindami“) lėkštas komedijas su televizinėmis „ikonomis“, atliekančiomis pagrindinius (visus) vaidmenis. Tuo žingsniu…
Dvi knygos
Artūras Tereškinas. Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai. Monografija. K.: Kitos knygos, 2013. 202 p.
Jeanette Winterson. Kam būti laimingai, jei gali būti normali? Romanas. Iš anglų k. vertė Aušra Simanavičiūtė. K.: Kitos knygos, 2013. 222 p.
„Vilties“ arbatinės link
Dabar esu vienas iš jų – mažas, kresnas žmogelis pragertomis kepenimis, išrūkytais plaučiais ir prasmirdusiomis svajonėmis. Skaičiuoju 36 gyvenimo metus, 895 cigarečių pakelius ir 7 pragyventas kates. O gal vis dėlto savo buvusias žmonas. Užsisegiau paskutinę apykaklės sagą ir apsiaviau juodus lakinius batus. O taip, tai bus mano geriausia diena. Spartinu žingsnį dar net Laisvės fontano nepriėjęs, tolimais jau matau…
Jauno satyro dienoraštis
Pusė aštuonių ryto. Rimgailė ir Maiklas miega mano lovoje po 9 valandų siautimo po barus, Nemuno salas ir visas parduotuves, kurios dirba. Aš džiovinuosi plaukus. Gabrielė sakė, kad išsimaudęs žmogus prablaivėja…
Žemaitijos didmoterių meilė
Rašytojui ir publicistui ROMUI SADAUSKUI už romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“ paskirta Žemaitės literatūrinė premija. Su rašytoju premijos įteikimo išvakarėse kalbėjosi Daiva Červokienė.
Liaudiškas orkestras
Apie lietuvių būdą dangaus skliautuose būtų galima išskaityti daug palankumos – daug draugų muzikantų atšalusiomis kojomis tarsi paukščiai rudenį ten negrįžtamai išplasnojo. Jų sielos, atsikračiusios ant žemės vilkėtų susidėvėjusių kūnų, vargo nematydamos ir be trukdžių buvo įleistos. Ir tai, matyt, dėl nuolankiausio, susimylėto būdo niekam į akis nešokti, liejant prakaitą žemaitišką atkaklumą rodyti. Visko nesuminėsi. Tik retas veidan tėkštą sunkio…