Author Archive for lina cerniauskaite
Ar tikite gandais?
Haruki Murakami. Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai. Romanas. Iš japonų k. vertė Jurgita Polonskaitė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2014. 312 p.
Jam nepakaktų būti
Audronė Urbonaitė. Žydiškų daiktų kambarys. Romanas. V.: Alma littera, 2014. 285 p.
Zodiako būtybės ir jų simboliai
Kaip žinoma, Zodiako ženklų yra dvylika ir jie kildinami iš kadaise jų vardais pavadintų žvaigždynų…
Patys brangiausi bananai
Pati sako, šitie mūsų kieme augantys bananai yra patys brangiausi pasaulyje. Dėl sąnaudų, iš kurių svarbiausias – vanduo. Pietinėj Kalifornijoj lyja gal šešiskart per metus. Geriausiu atveju. Bet, užuot nerimavęs, esu slapčia linkęs didžiuotis: brangiausi, mūsų kieme. Šalia žemės drebėjimų ir saulėlydžių. Be to, nors tai ir nėra pakankama priežastis ant jų liet vandenį, bananmedžiai man primena grybus ir šeimos…
Praeities šmėklos
AUTORIUS. Jūsų, gerb. skaitytojau, namai. Sėdite sau, gurkšnojate arbatą ir klausotės radijo. Baigiančią skambėti dainą pakeičia pradedantis kalbėti balsas. VEDĖJAS. Sveiki, mūsų brangūs ir pigūs klausytojai, „Eurostoties“ eteryje laida „Praeities šmėklos“. Priminsiu, kad mūsų laidą remia Europos draugija. Kadaise egzistavusi lietuvių tauta vieną birželio naktį praleisdavo prie laužų ir ieškodavo paparčio žiedo – šitaip būdavo minima Joninių šventė. Kol beveik…
Dar vienas (gal antrasis atėjimas)
Baldų fabriko „Juozapas ir kompanija“ darbininko šeimoje laukiama pagausėjimo. Nerimauti nėra ko: nėštumas buvo normalus ir štai – išnešiotas (kaip dera) devynis mėnesius, pasaulį naujagimis išvydo žvalus ir sveikas. Sterilioje ligoninės palatoje kūdikėlį skaisčiai baltais chalatais apsitaisę žmonės sutiko kaip ir kiekvieną – jo ūgį ir svorį įrašydami kartu su pirmaisiais, jų įsitikinimu, nepermaldaujamai prasidedančios asmeninės ligos istorijos faktais –…
Franzas K. ir kt.
Prabudęs vieną rytą iš neramaus miego, Franzas K. pasijuto pavirtęs baisingu vabalu. Visi mes iš esmės esame kentaurai, slaptieji vabalai, tik kai kuriomis dienomis tai itin išryškėja. Reikia išgerti, pagalvojo jis, reikia atgauti ne tik jėgas, bet ir prekinę išvaizdą, gal kas štai užsigeis mane pirkti, kad paskui perparduotų turkų galeroms, o galerose visi turi būti kaip koks Robertas Redfordas.…
Įspūdis be pavadinimo
Viskas prasidėjo nuo spektaklio „Damos vizitas“. Vilniaus mažajame teatre visi laukė senosios Dürrenmatto damos: iškloti raudoni kilimai, nušveistos baliustrados, nublizginti veidrodžiai, atnaujinti plakatai, į atvertą kortų kaladę dailiai sudėtos spektaklio programėlės, taip pat išnešta Rimo Tumino proginė sofa, iškabintos Algimanto Vėjelio švytinčios fotografijos. Žodžiu, padaryta daili stilistinė jungtis, kaip ir pridera šiam pastatui Gedimino pr. 22, kur devyniolikto amžiaus pabaigoje…
Apie duoną ir Viešpaties žodį
Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė VIEŠPATS, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, idant padarytų tave nuolankų, bandydamas sužinoti, kas buvo tavo širdyje, ar tu laikysiesi jo įsakymų, ar ne. Jis darė tave nuolankų, leisdamas tau paalkti, paskui maitindamas tave mana, kurios nei jūs, nei jūsų protėviai nežinojote, idant tave pamokytų, kad žmogus yra gyvas ne viena duona,…
Skulptūra
Prieš dešimt metų man nutiko keistas dalykas – aš įsimylėjau skulptūrą. Galbūt šis žodis netinkamas – veikiau aš ją įsidėmėjau, nustebau, su ja nusifotografavau, apžiūrėjau, padėjau jai ant kelių galvą, o paskui atsimindavau, kai buvau jau toli nuo jos. Galbūt tai buvo dalis mišinio, kurį tuo metu buvau užmaišiusi su tikru žmogumi, vaikinu, ne skulptūra, galbūt visame tų įvykių paveiksle…
