Author Archive for lina cerniauskaite
Socialinė alergija
Pažįstu žmonių, kurie galėtų visą gyvenimėlį praleisti stovėdami kambario kampe, gurkšnodami apelsinų sultis ir akimis gręždami kiekvieną aplinkos detalę, tačiau niekada, nė už jokius pinigus nieko neužkalbindami. Sąmoningai pasirinkę kuo pilkesnes aprangos detales, mažiausiai į akis krintantį šiaudelį savo stiklinėje ir kambario kampą, kurio spalva it kamufliažas susilietų su akių spalva, šie žmonės naiviai tikisi, kad sugebės išlikti nepastebėti ir…
Break a leg!
Pradėsiu nuo to, kad, nesigilinant į smulkmenas, prieš porą dienų man sulaužė koją. Bet rašau tą ne skundo spiriama, o norėdama pasijuokti iš savo naivumo. Kažkodėl nusprendžiau, kad toks niekniekis kaip gipsas ir Draugai Ramentai tikrai neprivers atsisakyti kasdienių įpročių ir kažkaip žymiai keisti gyvenimą artimiausias 6 savaites. Net nebuvau tikra, ar privalau atšaukti kito ryto repeticiją. O šventas naivume!..…
Etnokultūriniai atgarsiai šiuolaikinėje madoje
Kai esi kitoks, ieškai saviškių. Arba atvirkščiai – ieškai saviškių, nes esi kitoks. Ypač tuomet, kai tik bandai išsiaiškinti, kas tu toks esi ir ko iš tikrųjų gyvenime nori. Šie ieškojimai kitiems gali pasirodyti keistoki, nes paprastai jie ignoruoja arba net pažeidžia visuotinai priimtas normas. Bet juk normos tik tuomet ir yra normos, kai jos kartkartėmis pažeidžiamos. (Marta Kuzmickaitė) Mada,…
Kilpa
„Ar čia tu?“ – paklausė kažkas girgždančiu balsu, klūpantis tarp keturių kambario sienų, kurios buvo apkaltos rausvais senoviniais apmušalais. Langeliai buvo nedideli, tarsi šviesos lopai ryškiame audinyje. Saulės spinduliams krintant pro juos, kambarys žėrėjo it rubinas. Viskas jame apsitraukdavo kietu spindinčiu raudoniu, rodės, kad daiktai ir visa tvyranti jų energija tėra nedidelis inkliuzas raudono spindėjimo narve. Ant sienų kabėjo įrėmintos…
Paslaptinga medžių kalba
Pasakojimas apie Mariną Jos vardas buvo Marina, gan įprastas ir dažniau rašomas Марина Михайловна. Vaikystė gana dramatiška iš pat pradžių: taip ilgai lauktas centrinės perkėlos kapitono vaikas gimė jautrus aplinkai, silpni plaučiai ir širdies ydos privertė keltis iš partijos skirto buto uostamiestyje. Mat po dar vieno astmos priepuolio tėvo Michailo senas pažįstamas gydytojas Antonas sunerimęs rekomendavo mažajai mergaitei gryną orą…
Taip mąstė Jurijus
Jau nuo pat vaikystės Jurijus norėjo įsigyti gražų naują butą aukštomis lubomis, su langais į pietvakarius, o kartu ir į parką. Jam akyse vis rodėsi ateities vaizdai, kai jis apie penktą vakaro balandžio mėnesį sėdi fotelyje prie lango oranžine spalva aplietame kambaryje. Negalvojo tada Jurijus, ką jis pats veiks tame kambaryje. Neapmąstė nei suplanavimo, nei baldų, nei sienų dažų. Tiesą…
Kerziškais žingsniais per panko dieną
Žvilgsnis žemyn, o ten – juodi kerzai, suvarstyti skirtingų spalvų batraiščiais. Ši žavinga pora dar šiek tiek pasidairo į skirtingas puses, kol jais apautos kojos nusprendžia palikti palapinių miestelį ir nužingsniuoja pirmyn. Jos praeina pro odinėmis kelnėmis ir nuogomis krūtinėmis besididžiuojančius metalistus, palieka už nugaros miniatiūrinę pievelę, kuri tik šiam trumpam savaitgaliui virto futbolo aikštele. Joje be sąmonės guli kamuolys,…
Horizontali padėtis
Bet kas jiems visiems negerai? Ką, mieste negali prigulti ant žolės, kurios ir taip ne visur rasi – ir taip gamtos mieste mažai ir nėra kur pailsėti – tai net mažuose gamtos ploteliuose, žaliose salelėse negali pasijusti kaip namie. Esam visi po truputį stebimi. Štai vaikštau daugiabučių rajone, kur vėjas įsupa gegužio žolynus ir sirpstančias alyvas – užmirštu, kad mane…
Tobulas kūrinys
Tobulas kūrinys yra tas, kuriame nieko nevyksta. Čirpia cikados, nepastebimai temsta ir žiebiasi gatvių žibintai. Oras nurimęs, vėsus, bet basomis nešalta. Už pusmylės girdėti pritilę balsai, kambary čirškia telefonas. Vėjas parplukdo miniatiūrinius marių purslus, keliu retsykiais nudarda mašinos. Ramybė. Žodžiai ją gali iškreipti, tad atsargiai. Mąstyk tyliai, neperkrauk istorijos, nesigviešk daiktų ir leisk jiems patiems atskleisti savo esmę. Tobulas kūrinys…
Vientulystėje geriant po mėnuliu
Tarp gėlių su ąsočiu vyno Geriu vienui vienas. Pakėlęs puodelį, kviečiu prisidėti mėnulį Kartu su šešėliu sudaryti trijulę. Nors mėnuo nepratęs gerti, O šešėlis tik mėgdžioja be balso, Priimu juodu į savo draugiją Džiaugtis pavasariu, kol nevėlu. Dainuoju, ir mėnuo linguodamas pritaria; Šoku, ir šešėlis šoka su manimi. Gerdami džiaugsmingai sveikinam kits kitą, Įkaušę patraukiame savo keliais. Nežemišką mūsų bičiulystę…
