Author Archive for lina cerniauskaite
Vilnius – kaip kailiniai, o Kaunas – kaip rankovė
Miesto fenomeno reikšmė pasaulio kultūroje nenuginčijama. Kiek ir kaip miestas svarbus lietuvių kultūrai? Apie tai kalbamės su GINTARE ADOMAITYTE. Rašytoja gimė ir iki devynerių metų gyveno Kaune, vėliau su šeima persikėlė į Vilnių, o šiuo metu „savo gyvenimą dalina“ tarp Vilniaus ir Ignalinos. – Kartais sakoma, kad lietuvių literatūra yra agrarinė. Gal galėtumėte pakomentuoti šį teiginį? Kiek, Jūsų manymu, lietuvių…
Ką daro literatūra?
Esu savu kailiu patyrusi, kad antraštės klausimas gali nuskambėti eretiškai. Ypač patys literatūros kūrėjai linkę į jį reaguoti jautriai ir karščiuodamiesi tikinti, kad nieko daryti ji juk neprivalanti, ji tiesiog esanti, o kam to nepakanką, tas pats kvailys (tik jie, žinoma, nesako „kvailys“, tam jie ir literatūros kūrėjai, kad mokėtų rafinuotai tokius dalykus pasakyti). Dėl to matau reikalą iškart tiesiai…
Berniukas, kuris išliko pavirtęs į senį besmegenį
Grigori Kanowitsch. Ewiger Sabbat (Amžinasis šabas). Romanas. Iš rusų k. vertė Waltraud Ahrndt. Berlin: Die Andere Bibliothek, 2014. 606 p.
Seni veidai
Truputį prasižiojęs, tarytum būtų norėjęs tarti žodį ir užlūžęs pirmajame skiemenyje. Pozicijoje, kurios ryškiausias elementas galėtų reikšti tiek šypseną, tiek išgąstį ar nepasitenkinimą. Užlaužtas besipriešinančios aplinkos, sustingęs dar iki kurio nors „trakšt“ ar mimikos judesio, iš kurio atpažintum kaukės reikšmę. Tokią atsimenu savo senelę, tokį sapnuoju senelį. Panašią save matau vaikystės nuotraukose. Tą pačią pajuntu dialoguose, kuriuose man labiau praverstų…
Pašėlę meksikiečiai ir praeities kabliukai
Knygų apžvalgos: Roberto Bolaño „Pašėlę detektyvai“ ir Laurent Binet „HHhH“