Author Archive for lina cerniauskaite
Išmintis, kuri „veža“
Jeigu apie Išminties knygą reikėtų spręsti tik iš šių eilučių, kažin ar daug skaitytojų, net ir tarp tų, kuriems Šventasis Raštas yra autoritetas, palaikytų ją didžios išminties šaltiniu…
Atskiriant demos ir kratos
Kritikuoti demokratiją tapo blogo tono ženklu, tačiau norint galutinai įtvirtinti Winstono Churchillio teiginį, kad demokratija – geriausia iš išbandytų valdžios formų, tenka nuolat grįžti prie jos persvarstymo. Demokratija tampa panacėja visoms XXI a. pasaulį krečiančioms negandoms, jos paskirtis, kaip ją suprantame dabar, – užtikrinti taiką ir sambūvį tarp skirtingą ekonominį, socialinį ar moralinį pasaulėvaizdį turinčių individų. Iš tikro, demokratijai būdinga…
Prekyba Ltd.
Vasarą dažniausiai sapnuoji bites ir žemuoges, bet aš susapnavau Didžiojo Naugardo pirklius, plaukiančius kažkokiom iš skroblų skobtom plokščiadugnėm valtim, pilnom kailių ir – kažkodėl – maisto katėms…
Eilėraščiai
Lenkų poetė, prozininkė, vertėja, literatūros kritikė Julia Fiedorczuk gimė 1975 m. Varšuvoje. Humanitarinių mokslų daktarė, Varšuvos universitete dėsto amerikiečių literatūrą, literatūros teoriją ir ekokritiką. Huberto Burdos premijos laureatė (2005), ASLE (Association for the Study of Literature and Environment) narė. Poezijos rinkiniai: „Lapkritis prie Narevo“ (Listopad nad Narwią, 2000), „Bio“ (2004), „Pamestų daiktų planeta“ (Planeta rzeczy zagubionych, 2008), „Deguonis“ (Tlen, 2009), „jau…
Draugas žurnalistas
Neseniai sutikau savo draugą Praną. Nepasakočiau apie tai, niekam neužsiminčiau netgi vienu žodeliu, jei tas susitikimas nebūtų manęs mažumėlę nustebinęs. Bet apie viską nuo pradžių. O pradėsiu savo pasakojimą nuo laikų, kai mes abu tebesimokėme mokykloje ir ateities laukėme su neįtikėtinu, kone karštligišku nekantrumu. Gerai prisimenu paskutinę klasę ir tą vidudienį, kai jis priėjo prie manęs; aš dariau namų darbus…
Šviesos palubėje
Prieš kiek laiko man nutiko labai nemalonus įvykis. Norėjau darbe palaistyti ant spintos stovinčią gėlę, ir kadangi visos paprastos kėdės buvo išneštos į tądien vykusią konferenciją, teko stotis ant sukamosios. Numaniau, kad tai pavojinga, bet visuomet juk tikiesi geriausio. Arba neįvertinau savo ūgio, arba gėlė stovėjo toliau, negu iš pradžių rodėsi žiūrint iš apačios. Gal todėl ji taip ir nyko…
Barzdos istorijoje. Simboliai, mados, suvokimas
Šiandien mažai kas abejoja, kad šukuosenos (arba barzdos) forma gali turėti simbolinę reikšmę. Ilgi plaukai, barzdos, ūsai ir žandenos, kurie mūsų amžiaus šeštajame dešimtmetyje…
Traukuliai
– …netikri žmonės tatuiruojasi netikrų pranašų ženklus ant rankų ir visi mes kartu tokie patys, visų mūsų tos pačios būsenos „štai – aš laimingas“, „štai – aš patenkintas“, „štai – aš ramus“… Blet, niekada aš ramus nei laimingas, nei patenkintas nebuvau! Oooooo! Banknotų… Jiems jie byra iš galvų, monetos žiūri į mane, nu nachuj, paleiskit, negaliu kvėpuoti! Ane, būk doras,…
Kada tinka cituoti T. S. Eliotą
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Laikas, vieta ir betarpiškumo žuvys
Stefan Zweig. Vakarykštis pasaulis. Europiečio prisiminimai. Romanas. Iš vokiečių k. vertė Giedrė Sodeikienė. V.: Tyto alba, 2014. 472 p.
