Nusprendžiu, kad neturiu ką veikti (švęsti dar anksti), o netoliese pamatau „Gyvąją biblioteką“, kurioje savanoriavau prieš porą metų, tad prisistatau kaip nauja savanorė, tik šią išskirtinę dieną atstovaujanti mažumai „lesbietė“. Neilgai trukus sulaukiu pirmosios „skaitytojos“ – kokių 27-erių moteriškė, kuri, sprendžiant iš figūros ir stiliaus pojūčio, socialinio gyvenimo iš esmės neturi, tad nusprendė, kad būtų pats laikas jį pagadinti kitiems. Prisėdam.…

Anot mano dabartinio psichiatro, negalavimų priežasčių reikia ieškoti būtent vaikystėje. Tačiau, dar prieš autoritetingajam ponui Zigmui praveriant plačią burną, jau buvau susivokusi, kad esu bene tipiškiausias Edipo komplekso atvejis. Vaikas, norintis atsikratyti tėvu, kad motina priklausytų tik jam. Skirtumas tik tas, kad bent jau išoriškai buvau moteriškosios lyties. Viskas būtų paprasta, jei motina būtų buvusi tarytum moteris-generolas, gebantis koordinuoti maištaujančią…

Rosa Liksom. Kupė Nr. 6. Romanas. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. K.: Kitos knygos, 2014. 168 p.   „Sveiki atvykę į traukinį Maskva–Ulan Batoras! Čia jūsų laukia susiraukusi palydovė Arisa, nuožmus alkoholikas kupė kaimynas, be paliovos laidantis seksistines užuominas, prispjaudyti koridoriai ir apšnerkštas tualetas.“ Jeigu tektų rašyti apie tai, kur daugiausia vyksta trečiojo suomių rašytojos Rosos Liksom romano (ir…

Einant nuo „Stumbro“ pro stoties turgų, ties pirmu pakilimu laiptais, žvelgiant į Šančių pusę, stūkso medinis kryžius. Nėra ten suolelio, mėtosi kelios šiukšlės, tačiau romantiškesnės vietos dar ilgai paieškoti reikėtų. Žinant, kad anksčiau buvo betoniniai laiptai prie pat gatvės, o už jų baisūs krūmynai, nestokojantys psichoekshibicionistų, ši vieta atrodo tobula. Ištraukiau rožinį dekutį, paklojau ant žemės, šalia kryžiaus, ir išėmiau…