Author Archive for lina cerniauskaite
Iškrypęs trečiadienis
Miesto ruduo – šlapias cementas. Vakarais dar ir apšviestas mėlynomis lemputėmis, kurios iš anksto perspėja apie ateisiančias už kelių mėnesių Kalėdas. Čia pat gali paslysti ant šlapio lapo (tie niekšeliai kasmet traumuoja daugiau žmonių, nei galite įsivaizduoti)…
Evoliucija pagal…
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Vandens skonis
samsara-davanala-lidha-loka tranaya karunya-ghanaghanatvam praptasya kalyana-gunarnavasya ande guroh sri-caranaravindam „Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Tarsi debesis lydamas gesina miško gaisrą, dvasinis mokytojas gesina liepsnojančią materialios egzistencijos ugnį ir išgelbsti žmones, apimtus tos liepsnos. Toks dvasinis mokytojas, dorybingų savybių vandenynas, ir aš su didžia pagarba lenkiuosi jo lotoso pėdoms.“ (Sri Sri Gurv-astaka) 1. Būti bute / gaisras Visa tai…
Rašymas sau
Esė „Writing for Myself“ britų dramaturgas Haroldas Pinteris (1930–2008) parengė pokalbio su Richardu Findlateriu, išspausdinto žurnalo „The Twentieth Century“ 1961 m. vasario numeryje, pagrindu. Tekstas atskleidžia būsimojo nobelisto kūrybinės virtuvės ypatumus, leidžia retrospektyviai pasekti šio rašytojo savivokos ir literatūros kaip socialinės praktikos vertinimo raidą. Pirmą kartą į teatrą nuėjau, kiek pamenu, pažiūrėti [aktoriaus] Donaldo Wolfito Šekspyro pastatyme. Įkūnijusį karalių Lyrą…
Vėjo malūnai
Įsivaizduokime, kad literatūroje yra trys ryškiausi keliai, kuriais gali eiti kūrėjas: a) vienu keliu ėjo daugiausia ankstesnių laikų rašytojai sekdami sentimentaliosios literatūros tradicija. Šios literatūros tikslas – sujaudinti skaitantįjį. Einantis šiuo keliu rašytojas, norėdamas paveikti skaitytojo jausmus, suteikia tam tikrą emocinį krūvį romano ar apsakymo turiniui. b) Kitas kelias, kuriuo pradėta eiti palyginti neseniai, – kurti literatūrą, kuri stengiasi paveikti…
Nepatogus paveldas, nepageidaujama praeitis
Atmintis yra aktyvi – varijuojant tarp pageidaujamų ir nepageidaujamų istorijos epizodų, selektyviai konstruojamas didysis kolektyvinis pasakojimas apie save. Per šį pasakojimą įamžinamos šlovės, pergalių, kančios, gėdos ir kaltės akimirkos. Šiuo pasakojimu siekiama maksimaliai suderinti istorinį objektyvumą su teigiamu šalies įvaizdžiu, todėl jis visada yra selektyvus, problemiškas ir niekada neužbaigtas. Istorinis paveldas yra vienas iš esminių kolektyvinių ir vietos tapatybės kūrimo…
Šebna ir Eljakimas, arba Sunkios tos Tėvų naštos
Bibliniai pranašai, kaip ir apskritai pranašai senovės Artimuosiuose Rytuose, buvo politiniai valdovų patarėjai, aktyviai dalyvavę sprendžiant tarptautinių santykių klausimus, ypač krizių metu. Žinoma, šie patarimai pirmiausia ir išskirtinai buvo pateikiami iš Dievo (ar dievų) perspektyvos…
Subjektyviai
Išeinu pro duris ir švysteli užuolaidų klostės. Palieku langus atvirus, žinau, kad spėsiu grįžti, iki karštį nuramins audra. Bandau įtikinti save, kad, tapusi kuo nors kitu, galėsiu užmigdyti savo asmenį su visomis jo šerdį sudarančiomis problemomis. Ir su kiekvienu žingsniu tampa vis lengviau būti tuo kitu, nepažįstamu, tačiau daugybę kartų įsivaizduotu. Pasuku Neries pakrante. Vanduo drumstas ir tuščias. Niekas nedrįsta…
Gyvenimo meistro sielos ramybė
Tradicinį filosofą vadiname herojiškuoju filosofu. Jo didysis žygdarbis – anapusybės laimėjimas ir šio pasaulio nuvertinimas. Tad herojiškieji filosofai ilgą laiką bėgo nuo šio pasaulio, nuo mūsų daiktinės padėties ir siekė laimėti anapusybę. Herojiškasis filosofas, nesvarbu – Platonas, Plotinas ar ankstyvosios Bažnyčios tėvas, paprastai stengiasi atmesti šį pasaulį. Savo gyvenamojo meto dalykus jie siekė įveikti dėl kito pasaulio, anapusybės, dieviškosios transcendencijos.…
